„Lietuvoje. Sustojo traukinys. Aidi šūviai. Putinas siunčia armiją“

Žurnalistas ir istorikas Garrettas M. Graffas, Pulitzerio premijos laureatės knygos autorius, kartu su geopolitiniais ekspertais nustatė penkias pavojingiausias konfliktų zonas pasaulyje. Prognozės autoriai pateikė konfliktų prielaidas ir argumentus dėl jų tikimybės.

„Kiekvieną dieną iš Maskvos išvyksta mėlynai auksinis traukinys „Jantar“, kuris 1285 kilometrus važiuoja į Kaliningradą – pusės milijono gyventojų turintį Rusijos eksklavą prie Baltijos jūros, įspraustą tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Tačiau 2027 m. kovo 19 d., penktadienį, didelėje rytų Lietuvos dalyje dingsta elektra, ir traukinys sustoja likus valandai iki sienos.

Iš pradžių keleiviai apie sustojimą ir elektros tiekimo nutraukimą negalvoja, tačiau einant valandoms sumišimas auga. Vakare konduktorius pereina per vagonus ir paaiškina, kad nežinoma, kada bus atkurtas elektros tiekimas, ir kadangi keleiviai neturi vizų įvažiuoti į ES, jiems negalima leisti išlipti iš traukinio. Mobilieji telefonai vis dar veikia, o susirūpinę ir alkani Rusijos keleiviai pradeda skelbti susirūpinimo kupinus įrašus ir vaizdo įrašus socialinėje žiniasklaidoje; vienas iš jų teigia, kad 82 metų močiutė kenčia dėl medicininės pagalbos stokos.

Apie vidurnaktį Kaliningrado gubernatorius paskelbia, kad į Lietuvą siunčia pasienio policijos konvojų keleivius aprūpinti maistu ir atsargomis. Pažymėtų policijos automobilių kolona važiuoja per lengvai saugomą pasienio perėją ir A7 greitkeliu; JAV žvalgyba vėliau įvertino, kad didžiąją dalį Rusijos pajėgų sudarė specialiųjų pajėgų veteranai, užgrūdinti Ukrainos karo fronto linijose, tačiau vilkintys pasienio policijos uniformas.

Lietuvos policija ir keli kariuomenės daliniai vejasi Rusijos koloną, kuri atvyksta prie traukinio ir pradeda iškrauti maistą bei vandenį. Vilniuje ekstremalių situacijų operacijų centras įtaria, kad elektros energijos tiekimo nutraukimas kilo dėl kibernetinės atakos, kilusios iš Rusijos. Budintys pareigūnai pažadina premjerą ir gynybos ministrą. Telefoniniai skambučiai sklando tarp Vilniaus ir Kaliningrado, o vėliau ir Maskvos. Rusijos valdžia tvirtina, kad jie tik saugo savo piliečius ir padeda išsaugoti Lietuvos suverenitetą, užtikrindami, kad Rusijos keleiviai neišliptų.

Iki šeštadienio ryto traukinį apsupo koncentriniai Rusijos pajėgų ir Lietuvos kariuomenės bei policijos žiedai. Apie vidurdienį nuaidėjo šeši šūviai. Krito trys Rusijos policininkai, du žuvo, vienas buvo sužeistas, o vienas Lietuvos policijos pareigūnas buvo sužeistas. Lietuvos stebėtojai teigia, kad šūviai aidėjo iš traukinio, tačiau situacija vis tiek paaštrėjo. Nepraėjus nė valandai, Kremlius paskelbė siunčiantis karius į Lietuvą traukiniui apsaugoti ir evakuoti, o po 20 minučių sieną iš Kaliningrado kirto šarvuota kolona – tokia didelė ir sunkiai ginkluota, kad joks stebėtojas negalėjo patikėti, jog ji buvo surinkta vos per kelias valandas.

Maskvoje Vladimiras Putinas paskelbė pareiškimą, kuriame paaiškino, kad siunčia tik gelbėjimo operaciją; tai, žada jis, nėra invazija. Lietuvos gynybos ministras panikuodamas paskambino NATO būstinei Briuselyje, o ministras pirmininkas taip pat panikuodamas paskambino JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Kiekvieno skambučio metu žinutė trumpa: padėkite.“

Šis scenarijus kol kas yra IŠGALVOTAS, bet jis ar kažkas panašaus atrodo pernelyg įmanomas. Per ateinančius penkerius metus gali kilti karas, ir Baltijos šalys – Estijos, Latvijos ir Lietuvos trejetas, atsiskyręs nuo Sovietų Sąjungos, kurį Putinas norėtų susigrąžinti – yra beveik kiekvieno eksperto sąraše.

Tačiau tai ne vienintelis atvejis. Šiais metais jau įvyko du labiausiai pasaulyje stebimi potencialūs konfliktai – gegužę raketos praskrido virš Indijos ir Pakistano sienos, o birželį Izraelis pradėjo karą su Iranu dėl jo branduolinių ginklų programos. Nors Indijos ir Pakistano susirėmimai greitai baigėsi, Izraelio tiesioginės taktinės sėkmės Irane strateginiai rezultatai lieka atviras klausimas.

Štai trumpas vadovas po karščiausius pasaulio taškus – vietas, kur greičiausiai įsitvirtins nelogiška karo logika.

Baltijos šalys: hibridinės agresijos rizika

Baltijos šalys išlieka vienos pažeidžiamiausių Europoje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rusija jau panaudojo kibernetines atakas ir ateityje gali jas panaudoti kaip spaudimo įrankį.

Konflikto tikimybė: pavojus kyla dėl geografinio artumo ir agresyvios Maskvos retorikos.

Argumentas prieš: Rusijos armija kare prieš Ukrainą prarado didelę savo pajėgų dalį ir šiuo metu turi ribotus išteklius.

Tęsinys kitame puslapyje: