Rusai įklimps dar net nepasiekę Lietuvos. „Turime veikti greitai. Matau tame didžiulį potencialą“

Nusausintų durpynų atkūrimas atbaidytų Rusijos tankus, jau nekalbant apie daugybę aplinkosauginių privalumų. Taip jau atsitiko, kad dauguma šių ES pelkių yra NATO pasienyje su Rusija. Jos driekiasi nuo Suomijos Arkties per Baltijos šalis ir sunkiai apginamą Suvalkų sąsiaurį iki pat rytų Lenkijos.

Kai ši vietovė šlapia, ji tampa pavojingais spąstais kariniams sunkvežimiams ir tankams. Anksčiau šiais metais matėme būtent tokį tragišką įvykį. Keturi Lietuvoje dislokuoti amerikiečių kareiviai žuvo, kai savo 63 tonų šarvuočiu M88 „Hercules“ įvažiavo į durpyną.

O kai armijos negali kirsti pelkėtos atviros vietovės, jos priverstos veržtis į labiau apginamas teritorijas – Rusija tai patyrė, kai 2022 m. vasarį ukrainiečiai susprogdino užtvanką į šiaurę nuo Kyjivo. Tai iš esmės išgelbėjo Ukrainos sostinę nuo V. Putino armijos.

Pelkių gynyba nėra nauja idėja. Tačiau ji yra itin veiksminga – karo atveju ji gali išgelbėti Suvalkų sąsiaurį, Lenkiją ir rytinį NATO flangą.

2022 m. vasarį, rusams žygiuojant į Kyjivą, Oleksandras Dmitrijevas suprato, kad žino, kaip sustabdyti Maskvos pajėgas. Tiesiog susprogdinti skylę užtvankoje, kuri laikė Irpinės upę į šiaurės rytus nuo sostinės – taip atkuriant seniai prarastą pelkėtą užliejamą lygumą.

Jis tiksliai žinojo, kaip upės baseino – didžiulės sovietmečiu nusausintos durpynų ir pelkių teritorijos – pakartotinis užtvindymas paveiks Rusijos karo mašiną.

„Rusai buvo įstrigę šarvuočiuose, o vėliau nužudyti prieštankinių raketų „Javelin“. Kai jie bandė statyti pontonus, mūsų kareiviai apšaudė juos artilerija“, – sako jis.

„Kaip sako džipų vairuotojai, tai virsta neįveikiama šlapyne“, – POLITICO pasakoja jis. Jis informavo už Kyjivo gynybą atsakingą vadą ir gavo leidimą susprogdinti užtvanką.

O. Dmitrijevo idėja pasiteisino. „Iš esmės tai sustabdė Rusijos puolimą iš šiaurės“, – sako jis.

Po trejų metų šis desperatiškas poelgis įkvepia NATO rytinio flango šalis apsvarstyti galimybę atkurti savo durpynus. Toks žingsnis apjungtų du Europos prioritetus, kurie vis labiau konkuruoja dėl dėmesio ir finansavimo: gynybą ir kovą su klimato kaita.

Durpynai taip pat efektyviai sulaiko planetą šildančią anglies dioksidą, kaip ir skandina priešo tankus.

Suomija ir Lenkija aktyviai tyrinėja durpynų atkūrimą kaip daugiafunkcinę savo sienų gynimo ir kovos su klimato kaita priemonę.

Krašto gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad praėjusiais metais pradėtas didžiulis Lenkijos sienos stiprinimo projektas „Rytų skydas“, kurio vertė turėtų siekti 10 mlrd. zlotų (2,5 mlrd. eurų), „užtikrina aplinkos apsaugą, be kita ko, kuriant durpynus ir apželdinant mišku pasienio zonose“.

„Tai abipusiai naudinga situacija, kai vienu metu pasiekiami keli tikslai“, – teigė Suomijos aplinkos ministerijos Gamtos generalinė direktorė Tarja Haaranen.

Šiuo metu vykdoma daug durpynų atkūrimo projektų. Jie įgavo pagreitį dėl naujojo ES atkūrimo įstatymo, pagal kurį šalys privalo iki 2030 m. restauruoti 30 % degradavusių durpynų, o iki 2050 m. – 50 %.

27 valstybių narių vyriausybės turi laiko iki 2026 m. rugsėjo mėn. parengti planus šiems tikslams pasiekti.

Mokslininkai teigia, kad NATO rytiniame flange durpynų atkūrimas būtų gana pigi ir paprasta priemonė, leidžianti vienu metu pasiekti ES išsaugojimo ir gynybos tikslus.

„Tai tikrai įmanoma“, – teigė Aveliina Helm, Tartu universiteto atkūrimo ekologijos profesorė, kuri iki šiol konsultavo Estijos vyriausybę ES atkūrimo strategijos klausimais.

„Šiuo metu rengiame savo nacionalinį atkūrimo planą, kaip ir daugelis kitų ES šalių“, – pridūrė ji. „Ir aš matau didelį potencialą sujungti šiuos du tikslus.“

Suomijos valdančiosios Nacionalinės koalicijos partijos parlamento narys Pauli Aalto-Setala praėjusiais metais pateikė parlamentinį pasiūlymą, kuriuo ragino Suomijos vyriausybę atkurti durpynus, siekiant apsaugoti sienas ir kovoti su klimato kaita.

„Suomijoje mes jau seniai naudojame savo gamtą gynybos tikslais“, – sakė Aalto-Setala, turintis majoro laipsnį ir karinės tarnybos metu apmokytas kaip tanko karininkas.

„Supratau, kad ypač rytinėje sienoje yra daug puikių atkūrimo sričių – ne tik klimato požiūriu, bet ir siekiant kuo labiau apsunkinti perėjimą“, – pridūrė jis.

„Lenkijoje visi iš karto įsiklauso, kai tik iškyla saugumo tema“, – sakė Wiktoria Jędroszkowiak, lenkų aktyvistė, padėjusi surengti protestus dėl klimato kaitos „Polkos penktadieniai už ateitį“. „O mūsų durpynai ir senoviniai miškai yra vietos, kurios bus labai svarbios mūsų gynybai, jei Lenkijoje kiltų karas.“

Po daugelio metų kampanijos šis klausimas pasiekė vyriausybinį lygmenį Varšuvoje, kur vyksta diskusijos tarp mokslininkų ir Lenkijos gynybos bei aplinkos ministerijų.

Valstybinės gamtos apsaugos tarybos ekologas Viktoras Kotovskis teigė, „Gynybos ministerija nori atkurti kuo daugiau šlapžemių palei rytinę sieną“,. „Ir būtent to reikia gamtos ir klimato atkūrimui.“

Krašto apsaugos ministerijos valstybės sekretorius Cezary Tomczykas sutiko. „Mūsų tikslai sutampa“, – sakė jis. „Mums gamta yra sąjungininkė, ir mes norime ją panaudoti.“

Baltijos šalių vyriausybės kol kas nerodo didelio susidomėjimo šiuo klausimu. Tik Lietuvos aplinkos ministerija pareiškė, kad su gynyba susijęs pelkių atkūrimas „šiuo metu yra svarstomas“, atsisakydama pateikti daugiau informacijos.

Estijos gynybos ministerija ir Latvijos ginkluotosios pajėgos pareiškė, kad naujuose planuose sustiprinti trijų šalių sienas Baltijos gynybos linijoje bus naudojamos natūralios kliūtys, įskaitant durpynus, tačiau durpynų atkūrimas nebus numatytas.

Tačiau mokslininkai mato didžiulį potencialą, atsižvelgiant į tai, kad durpynai užima 10 procentų Baltijos šalių sausumos ploto. „Daugeliu atvejų darbas būtų paprastas“, – sakė Aveliina Helmm, atkuriamosios ekologijos profesorė Tartu universitete.

„Turime daug nusausintų pelkių, bet jos vis dar egzistuoja. Jei dabar atkursime vandens režimą – uždarysime griovius, kurie nuolat jas sausina ir sukelia anglies dioksido išmetimą, – bus gana lengva jas atkurti iki natūralesnės būklės“, – sakė ji.

Jei teritorija nėra visiškai nusausinta, „metų ar dviejų pakanka, kad pelkės prisipildytų vandens“, – sakė V. Kotovskis.

„Šiuo metu leidimo atkurti durpynų drėgnumą gavimas trunka penkerius metus, kartais net 10 metų“, – teigė Franziska Tanneberger, Greifsvaldo pelkių centro Vokietijoje, pirmaujančio Europos durpynų tyrimų instituto, direktorė. „Karinėms operacijoms yra tam tikras prioritetas. Negalite laukti 10 metų, jei to reikia gynybai.“