„Kaip Vokietija 1920-aisiais. Jie bijo“

Karo ekonomika Rusijoje sukūrė naują „viduriniąją klasę“, suteikdama jai staigų pajamų augimą, aukštesnį socialinį statusą ir didesnes išmokas, rašo britų laikraštis „The Telegraph“. „Dabartinės situacijos naudos gavėjai jaučiasi saugesni tol, kol tęsiasi karas. Taika jiems reiškia pokyčių grėsmę, kurios jie bijo“, – skaitome.

Rusijos darbuotojai, dirbantys karinės įrangos gamyboje, uždirba kelis kartus daugiau nei prieš invaziją į Ukrainą. Laikraštis pabrėžė, kad daugelis gynybos įmonių perėjo prie trijų pamainų sistemos. Volgograde vyrams už pirmuosius karinės tarnybos metus siūloma iki 8 milijonų rublių (apie 85 000 eurų) – tai daugiau nei dešimt kartų daugiau už vidutinį metinį atlyginimą regione. Sumą taip pat papildo sutarčių pasirašymo premijos, vaikų priežiūros subsidijos, prioritetinės vietos ikimokyklinėse įstaigose ir universitetuose, lengvatinės hipotekos ir mokesčių lengvatos. Žuvusių kareivių šeimos gauna iki 11 milijonų rublių (118 000 eurų) kompensaciją.

„Tai krizių paveiktų regionų gyventojai, dažnai neturintys aukštojo išsilavinimo“, – sakė Jekaterina Kurbangalejeva iš Džordžo Vašingtono universiteto. „Tačiau dabar jų darbo vietos yra paklausios. Jie gauna didesnius atlyginimus, kaupia santaupas ir yra labiau gerbiami“, – aiškina ji.

Rusijos statistikos tarnybos pranešė, kad nuo 2021 iki 2024 m. gynybos pramonės darbuotojų atlyginimai padidėjo 78 proc., gydytojų pajamos – 40 proc., o naftos pramonės darbuotojų – 48 proc.

Ekonomistas Vladislavas Inozemcevas prognozuoja, kad karo pabaiga gali sukelti socialinę katastrofą. „Šie žmonės nėra įpratę taupyti. Jie išleis pinigus per metus ar dvejus ir grįš prie ankstesnio gyvenimo lygio. Karinė tarnyba nekeičia socialinio elgesio“, – teigė jis.

Jo nuomone, šimtų tūkstančių buvusių kareivių sugrįžimas gali sukelti didelio masto destabilizaciją, kaip buvo Vokietijoje 1920-aisiais, kai nusivylę veteranai tapo nacių judėjimo socialine baze.

Laikraštis teigia, kad dabar rusai užnugaryje nenori, kad karas baigtųsi. Gynybos gamyklų darbuotojai, verslininkai, supirkę Vakarų kompanijų turtą, ir saugumo pareigūnai gali bijoti prarasti savo pozicijas demobilizuotoje ekonomikoje.

„Šios grupės nėra suinteresuotos grįžti į taikų gyvenimą. Dabartinės situacijos naudos gavėjai jaučiasi saugesni tol, kol tęsiasi karas. Jiems taika reiškia pokyčių grėsmę, kurios jie bijo“, – sako J. Kurbangalejeva.