Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Penktas lygis: žemė – išmanūs įtvirtinimai ir sąjunga su gamta„Rytų skydo“ žemės lygis bus pagrįstas įtvirtinimais ir galinga oro gynyba, tačiau tai nebus statiška bunkerių linija. Vietoj to, dėmesys sutelkiamas į mobilius, surenkamus elementus, kuriuos galima greitai dislokuoti reikiamoje vietoje iš anksto neatskleidžiant jų pozicijos. Šią antžeminę gynybą papildys ešelonuota oro gynybos sistema, apimanti tiek „Piorun“ artimojo nuotolio sistemas (iki maždaug 7 km), tiek „Patriot“ tolimojo nuotolio sistemas (iki 160 km). Lenkijos pramonė jau siūlo konkrečius tokios lanksčios apsaugos sprendimus. Tarp jų – mobilus gynybos konteineris LOOK, aprūpintas nuotoliniu būdu valdomu kulkosvaidžiu, ir novatoriška kovos su dronais sistema „SKYctrl“. Ši sistema fiziškai nesunaikina dronų, bet perima jų valdymą, blokuodama jų ryšį ir GPS signalus, priversdama juos nusileisti.
Pagrindinė projekto idėja taip pat yra kraštovaizdžio panaudojimas. Planuojama tikslingai užpelkinti teritorijas, iškasti prieštankinius griovius ir sukurti kitas natūralias kliūtis. Tikslas – priversti priešą judėti keliais, kur jų technika taps lengvu taikiniu artilerijai, dronams ir pasaloms. Įdomu tai, kad tokių pelkių sukūrimas taip pat išsprendžia ekologinę vandens sulaikymo šalyje problemą. Šeštas lygis: minų laukaiProjektas apima minų laukų sukūrimą. Tačiau minos nebus išdėliotos iš anksto. Žvalgyba iš viršutinių „Rytų skydo“ lygių informuos operatorių apie būtinybę išdėlioti minas. Dėl greičio bus naudojami „Baobab-K“ minavmo įrenginiai. Gamintojo teigimu, vienas toks įrenginys gali išsklaidyti minas 60–180 metrų spinduliu 5–20 km/val. greičiu (greitis priklauso nuo minų lauko tankio). Vienu užtaisu minų laukas gali pasiekti 1,8 km ilgį.
Be klasikinių minų, Lenkija turi ir tokių naujovių kaip nuotoliniu būdu valdomas prieštankinis užtaisas „Tulipan“, kurį galima pritvirtinti prie medžio ir aktyvuoti, kai netoliese pasirodo priešo technika. Trys prieštaringai vertinami „Skydo“ klausimaiTačiau projektas turi prieštaringų aspektų. Pirmasis iš jų susijęs su klausimu, kokias minas Lenkija ketina naudoti. Daugelis karo ekspertų ir analitikų sutinka, kad priešpėstinės minos yra būtinos norint veiksmingai sustabdyti priešo ataką. Jas naudoja tiek Rusija, tiek Ukraina. Tačiau jų naudojimą draudžia Otavos konvencija, kurią Lenkija yra pasirašiusi. Todėl norėdama jas naudoti, Lenkija turi iš jos pasitraukti. Antra diskusijų tema – kasetiniai šaudmenys. Lenkija neratifikavo 2008 m. Dublino konvencijos, draudžiančios juos, tačiau sustabdė gamybą po to, kai Prancūzija nustojo tiekti komponentus. Atsižvelgiant į šių ginklų veiksmingumą Ukrainoje, Lenkijoje vėl pradėta kalbėti apie gamybos atnaujinimą. Ir trečia „kliūtis“ – metalinė tvora, pastatyta pasienyje su Baltarusija. Ekspertai vieningi: ji gali sustabdyti nelegalius migrantus ar nedideles sabotažo grupuotes, tačiau plataus masto karinio konflikto atveju jos gynybinė vertė bus lygi nuliui. Nepaisant akivaizdaus neefektyvumo kariniams tikslams, tvora ne tik išlieka, bet ir yra aktyviai modernizuojama. Planuojama 172 km ilgio ruože įrengti naujausią elektroniką: įrengti apie 1800 stulpų su 4500 dieninių, naktinių ir terminio vaizdo kamerų, taip pat specialius jutiklius. Tai didžiulė investicija. Pažymėtina, kad šių metų vasarį Lenkijos gynybos ministerija paskelbė apie pirmojo įtvirtinimų ruožo, statomo pasienyje su Baltarusija ir Rusija pagal šį projektą, darbų pabaigą.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|