| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Pažangiausia gynybos linija Europoje. Lietuvai tik pavydėti. „Lenkijos monstras“ (Foto, Video)
|
(
(
Nuo kosminių šnipinėjimo palydovų, radarų balionų iki tolimojo nuotolio raketų sistemų ir specialiai suformuotų pelkių – visi šie komponentai turi sustabdyti agresorių prie rytinės Europos Sąjungos sienos.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Lenkija pradėjo ambicingą projektą pavadinimu „Rytų skydas“ (Tarcza Wschód) – gynybos liniją, kuri turėtų tapti technologiškai pažangiausia Europoje. Jos tikslas – apsaugoti ne tik šalies rytines sienas, bet ir visą Europos Sąjungą. „Rytų skydo“ projekto detalės yra įslaptintos. Žinoma, kad per ketverius projekto įgyvendinimo metus infrastruktūros daliai planuojama išleisti apie 2,5 mlrd. dolerių. Kiek bus išleista ginklų pirkimui, nežinoma.
Ekspertai pažymi, kad „Rytų skydas“ nėra senųjų gynybos linijų, tokių kaip liūdnai pagarsėjusi Mažino linija, analogas. Vietoj betoninių bunkerių Lenkija kuria lanksčią, giluminę sistemą, pagrįstą momentine žvalgyba, mobilumu, gamtos sąlygų panaudojimu ir gebėjimu smogti greitai ir tiksliai, taip pat ir priešo teritorijoje. Pagrindinė idėja – priversti pačią teritoriją „kovoti“ gynėjų pusėje.
Štai kaip tai atrodo „Rytų skydas“. Pirmas lygis: kosmosas – palydovaiAukščiausias gynybos lygis – žvalgyba iš kosmoso. 2022 m. gruodį Lenkija pasirašė 575 mln. eurų vertės sutartį su „Airbus“ dėl dviejų karinių šnipinėjimo palydovų „Pleiades Neo“ įsigijimo. Jie pasižymi neįtikėtinu vaizdo tikslumu – iki 30 cm skiriamąja geba. Tai leis matyti ne tik įrangą, bet ir atskirus žmones bei įrangos dalis giliai Baltarusijos ir Rusijos teritorijoje. Pagal pradinį grafiką Lenkijos kariniai palydovai turėjo būti paleisti į orbitą iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje iki 2027 m. – metais anksčiau nei planuota „Rytų skydo“ projekto pabaiga. Tačiau jau 2025 m. Lenkija planuoja paleisti tris mažesnius žvalgybinius nanopalydovus (sveriančius nuo 1 iki 10 kilogramų) pagal PIAST programą. Tai leis jai gauti pirmuosius nuosavus žvalgybinius duomenis. Antras lygis: dangus – oro balionai ir AWACS orlaiviaiKitas gynybos lygis, kuris leis anksti aptikti priešiškos veiklos požymius, bus keturi amerikietiški balionai, įsigyti už 960 mln. dolerių. Tai didžiuliai balionai su galingais radarais, kurie bus išdėstyti palei rytinę sieną. Jų privalumas yra tas, kad jie gali „matyti“ daugiau nei 300 km atstumu, ignoruodami Žemės linkį, kuris riboja antžeminių radarų galimybes. Jie aptiks žemai skraidančius orlaivius, dronus ir net sparnuotąsias raketas. Be oro balionų, Lenkija jau gavo du švediškus ankstyvojo perspėjimo (AWACS) orlaivius „Saab 340 AEW&C“ už 52 mln. eurų. Jie yra mobilesni, bet ir daug brangesni eksploatuoti. Įdomu tai, kad jų pirkimas buvo paspartintas po 2023 m. incidento, kai Lenkijos kariuomenė „pametė“ į šalį įskridusią raketą.
Trečias lygis: raketos ir smūgio sistemos„Rytų skydas“ – tai ne tik gynyba, bet ir galimybė atsikirsti. Lenkija aktyviai plėtoja savo smūgio potencialą, kad galėtų sunaikinti taikinius toli už fronto linijos. Galimybė sekti priešą toli už šalies sienų, kurią suteikia palydovai ir oro balionai, leidžia Lenkijai įgyvendinti prevencinio smūgio koncepciją. Šiuo tikslu naudojamos HIMARS raketų sistemos ir jų Pietų Korėjos atitikmuo „Chunmoo“, kurios gali pataikyti į taikinius iki 300 km atstumu. Dar didesnius pajėgumus suteikia iš F-16 naikintuvų (o ateityje ir iš F-35) paleidžiamos sparnuotosios raketos JASSM: jų veikimo nuotolis svyruoja nuo 370 km (tų, kurias Lenkija jau turi), iki beveik 1000 km (tų, kurias užsako). Šios sistemos leidžia įgyvendinti „prevencinio smūgio“ koncepciją – sunaikinti priešo karius tuo metu, kai jie sutelkti puolimui. Tačiau čia kyla politinė rizika: toks smūgis galėtų būti laikomas agresijos aktu, o tai keltų abejonių dėl NATO 5 straipsnio aktyvavimo. Todėl sprendimas dėl tokio žingsnio bus priimamas tik derinant veiksmus su sąjungininkais. Ketvirtas lygis: sargybos bokštai ir dronaiKitas „Rytų skydo“ elementas bus stebėjimo bokštų tinklas palei sienas su Baltarusija ir Rusija. Tai bus 70 metrų aukščio statiniai, bet ne skirti snaiperiams. Jie bus aprūpinti modernia optoelektronine įranga, kuri leis „žvilgtelėti“ kelis kilometrus į kaimynines šalis. Panašių bokštų jau yra, tačiau jų skaičius projekto metu gerokai padidės.
Dronai vaidina svarbų vaidmenį žvalgybos ir kontratakos sandūroje. Lenkija planuoja gerokai sustiprinti savo bepiločių orlaivių parką. Artimiausiais metais kariuomenė gaus 1600 Lenkijoje pagamintų žvalgybinių dronų „FlyEye“. Lenkija taip pat gali įsigyti amerikietiškų atakos ir žvalgybos dronų MQ-9 „Reaper“. Jie gali ne tik vykdyti atakas, bet ir veikti kaip artilerijos, aviacijos ar raketų sistemų pabūklai (Lenkija jau išsinuomojo vieną tokį droną). Be to, Lenkija jau turi keturis turkiškų dronų „Bayraktar“ komplektus (24 vienetus), kurie ankstyvosiose Ukrainos karo stadijose efektyviai sunaikino Rusijos tankus. Tęsinys kitame puslapyje:
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| ||||||||||||||||||
Įdomiausi
83
(0)
.png)
.jpg)
