Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Išaugo trigubai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! 2025 m. Rusija karui vidutiniškai išleisdavo 1,4 trilijono rublių (15 mlrd. eurų) per mėnesį. Šios rekordinės išlaidos fronto linijose jokių rezultatų nedavė. Vasaros puolimo metu V. Putino armija užėmė tik 0,3 proc. Ukrainos teritorijos. Kremlius nori išlaikyti tokį pat karinių išlaidų lygį, net jei Rusijos ekonomika balansuoja ant recesijos ribos. Rusijos vasaros puolimas kol kas atrodo nesėkmingas. Analitikai neseniai prognozavo, kad pusiau apsuptas Pokrovskas (Donecko sritis) bet kurią akimirką gali atitekti V. Putino pajėgoms. Tuo tarpu miestas lieka Ukrainos rankose, ir rusai pastarosiomis dienomis jį smarkiai puola. Be to, pasienio buferinė zona, kurią Rusijos diktatorius įsakė sukurti prieš kelis mėnesius, taip pat nebuvo nustatyta. Ji turėjo driektis 600 km, bet galiausiai liko mažiau nei 70. Be to, Zaporižios ir Chersono srityse Rusijos armija praktiškai niekada nepaliko „starto blokų“ – linijų, kurias kontroliavo prieš šešis mėnesius. Vokietijos laikraščio „Bild“ karybos analitikas Julianas Repkė apskaičiavo, kad vasaros puolimo metu – nuo balandžio iki rugpjūčio – rusams pavyko užimti tik 0,3 % Ukrainos teritorijos. Šis apgailėtinas rezultatas buvo pasiektas nepaisant rekordinių gynybos išlaidų.
Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto tyrėjas Janis Kluge, remdamasis Rusijos finansų ministerijos duomenimis, apskaičiavo, kad Kremlius per pirmąjį pusmetį karinėms išlaidoms skyrė rekordinę 8,484 trilijono rublių (90 mlrd. eurų) sumą.
Jo skaičiavimai rodo, kad karinės išlaidos, palyginti su 2024 m. sausio–birželio mėn. laikotarpiu, padidėjo 31 %. Jei palygintume tai su pirmaisiais karo metais, paaiškėtų, kad karinių išlaidų mastas išaugo trigubai. Karinių išlaidų procentinė dalis valstybės biudžete taip pat sumušė rekordus. 2024 m. ji sudarė 35 %, šiemet pirmąjį ketvirtį pasiekė 41,2 %, o antrojo ketvirčio pabaigoje – 39,8 %. Be to, kas antras rublis, surinktas iš mokesčių mokėtojų nuo sausio iki birželio mėnesio, buvo išleistas armijai ir ginklams. Iš viso Kremlius skyrė maždaug 40 % biudžeto, tai atitinka 8 % Rusijos BVP, armijai, „Rosgvardijai“, saugumo pajėgoms, specialiosioms tarnyboms ir Tyrimų komitetui (prokuratūrai) – kariniam ir represiniam aparatui. Karinės išlaidos suryja vis didesnę biudžeto dalį, tačiau yra ženklų, kad jos pradės mažėti. Karo ekonomikos skatinamas klestėjimas pagaliau baigėsi. Kaip trečiadienį pranešė Rusijos ekonomikos plėtros ministerija, 2025 m. liepą šalies ekonomikos augimas praktiškai sustojo – jo tempas, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, siekė vos 0,4 %. Palyginti su birželiu (1 %), ekonomika sulėtėjo 2,5 karto, o palyginti su praėjusių metų gruodžiu (4,5 %) – 11 kartų. Pramonė atsidūrė ties stagnacijos riba, fiksuodama vos 0,7 % augimą. Sektoriai, kurie praėjusiais metais sparčiai augo, pavyzdžiui, drabužių ir baldų pramonė, pateko į gilią recesiją. Analitikai mano, kad tolesnės sankcijos – tokios, kuriomis D. Trumpas kartais grasina V. Putinui – gali padėti smarkiai susitraukti Rusijos ekonomikai. Tačiau vienas anoniminis šaltinis Rusijos vyriausybėje tiesiogiai „Reuters“ sakė, kad Kremlius neketina taupyti karinių išlaidų 2026 m., net jei taikos derybos su Ukraina bus sėkmingos. „Raketos ir dronai vis tiek turės būti gaminami, nors ir šiek tiek mažesniu mastu. Konfrontacija grės, o karinės ir ginkluotės išlaidos išliks didelės, nes Vakarai jas taip pat didina“, – aiškino šaltinis. Jis pridūrė, kad karinės išlaidos gali būti mažinamos nuo 2027 m., nors, kaip jis pabrėžė, „nereikėtų tikėtis sumažėjimo iki 2022 m. lygio“.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|