„Turėti maisto ir vandens atsargų.“ Gyventojai įspėjami. Kažkas vyksta

Ar turėtume kasti bunkerius? NBS majoras Slaidiņš paaiškina, kaip pasiruošti galimai krizei

Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) majoras Jānis Slaidiņš dalinasi patarimais, kaip pasiruošti galimai krizei ir geriausiai apsisaugoti.

Pasak jo, bėgti ir slėptis nuo karo yra beprasmiška, o kur kas svarbiau morališkai ir psichologiškai pasiruošti galimiems sukrėtimams. Majoras pabrėžia, kad šiuolaikiniame kare fronto linija dažnai išsitrina, todėl net atokios vietovės nėra visiškai saugios. Dėl to siūlo žmonėms labiau susirūpinti savo psichologine būsena ir pasirūpinti artimaisiais.

Ar reikia kasti bunkerius?

Slaidiņš pataria gyventojams nekurti savo bunkerius, o naudotis jau esamomis slėptuvėmis, pavyzdžiui, požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis, tuneliais ar metro stotimis. Be to, kaip tinkama priemonė gali būti ir rūsiai, jei jie įrengti tinkamai ir atitinka visus saugumo reikalavimus.

Ko reikia krizės metu?

Slaidiņš pabrėžia, kad kritiniu atveju svarbiausia turėti bent trijų dienų maisto ir vandens atsargų. Svarbu turėti pakankamai medikamentų, higienos priemonių ir kitų būtinų daiktų.

Kiti patarimai, kurie padės pasiruošti krizei:

    Palaikykite ryšį. Pirmas žingsnis – išmokti bendrauti be telefono ir interneto.

   Atsisakykite informacinio triukšmo. Slaidiņš pataria filtruoti gaunamą informaciją ir nepasiduoti panikai.

    Būkite solidarūs. Vienas svarbiausių patarimų – padėti vieni kitiems, krizės metu tai padeda išgyventi.

    Išmokite pagrindinius įgūdžius. Krizės metu svarbiausia turėti bazines žinias, kurios padės išgyventi, pavyzdžiui, kaip rasti vandenį, uždegti ugnį ar surasti maisto.

Latvijos patirtis ir pasiruošimas: NBS majoro įžvalgos

„Tai mes patyrėme 1939 m., kai nebuvo sąjungininkų, nebuvo sutarties tarp Baltijos šalių, visi buvo patys už save. Todėl mus gana lengvai „suvalgė“ 1940 m. okupacija,“ – sako Slaidiņš.

„Todėl reikia padaryti visas išvadas, kad neužliptume ant to paties grėblio, ir stiprinti šią kolektyvinę gynybą. Istorija yra praeities veidrodis, iš kurio galima padaryti daug išvadų. Svarbiausia padaryti teisingiausias išvadas ir priimti teisingus sprendimus dėl ateities,“ – paaiškina NBS majoras.

Apie „X“ valandą ir šiuolaikinį karą

Klausiant, ar esame pasiruošę „X“ valandai, majoras atsako, kad jai niekada neįmanoma būti visiškai pasiruošus. Negalima visko aprašyti, kaip ji galėtų vystytis. Todėl reikia dirbti, kurti įvairius galimus scenarijus, treniruotis ir būti pajėgiems reaguoti į šiuos iššūkius, aiškina Slaidiņš.

„Manau, kad šiuo metu svarbiausia yra tarpusavio bendradarbiavimas tarp valstybės struktūrų – ginkluotųjų pajėgų, Vidaus reikalų ministerijos, taip pat civilinės valdžios – kad būtų sukurta grandinė ir joje nebūtų nutrūkimų,“ – pažymi Slaidiņš.

„Jei turime tokį kaimyną, kaip Rusija, turime suprasti, kad mūsų „X“ valanda yra nuolat prie durų. Mūsų stiprybė priklausys nuo to, kaip sugebėsime reaguoti ir užkirsti kelią visiems šiems iššūkiams“, – pabrėžia NBS majoras.

Požiūrio skirtumai tarp kartų

„Matome, kad dalis visuomenės, ypač ta karta, kuri patyrė sovietmetį, labai gerai žino, kaip mums sekėsi Sovietų Sąjungoje, kai mes ten buvome. Deja, su naująja karta, gimusia po 1991 m., jie dar taip, bet 2000-ųjų jaunimas, man atrodo, yra gana toli nuo šių problemų. Man susidarė įspūdis, kad didžiajai daliai tiesiog neįdomu, kas ten vyksta,“ – sako Slaidiņš.

„Tai yra ta problema, panašiai kaip su istorijos žiniomis. Labai daug jaunimo nežino savo pačių istorijos,“ – priduria Slaidiņš.