„Kariniai veiksmai baigiasi. Tai Rusijos žlugimas“

NV skelbia interviu su žmogumi, kuris kaip specialistas gali pažvelgti į pastaruosius 34 Ukrainos valstybės gyvavimo metus – istoriku Jaroslavu Hrycaku, fundamentalių Ukrainos praeities studijų autoriumi.

— Kokia buvo ketvirtoji svarbi pergalė?

— 2014 m. gruodis, kai pagrindiniai aktyvūs kariniai veiksmai Donbase beveik baigėsi. Kai tapo aišku, kad Ukrainos okupuoti neįmanoma ir kad valstybingumas apskritai įvyko. Taip pat buvo patvirtintas Ukrainos rytų lojalumas, kuris visada buvo įtariamas tiek Maskvoje, tiek Vakaruose. Apie tai ypač rašė CŽV. Tai yra, kilo didelis nerimas: ar Ukraina liks, ar negrįš atgal į Rusiją. Putinas labai tikėjosi, kad vos tik Rusijos armija įžengs į Krymą ar Donbasą, ji bus sutikta su gėlėmis. Tačiau taip neįvyko. Kiekvieną kartą, kai Ukraina atsiduria egzistencinio pavojaus būsenoje, ji reaguoja labai vienodai ir solidariai. Tai buvo „Rusijos pavasario“ žlugimas.

– O penktoji pergalė?

– 2022 m. vasario 24 d. Kad Ukraina išliko. 

– Kodėl taip atsitiko? 

– Negaliu to racionaliai paaiškinti. Tai kažkas daugiau nei racionalu – beveik metafizika. Tuomet tarp ukrainiečių buvo juntamas didžiulis ne tik solidarumo, bet ir empatijos lygis. Tokios Ukrainos neįmanoma nugalėti. Arabų istorikas Ibn Khaldunas rašė apie asabiją – gebėjimą paaukoti gyvybę už artimiausią žmogų. Visuomenės, kurioje vyrauja aukštas asabijos lygis, neįmanoma nugalėti. Tai parodė didelį Ukrainos, kaip politinės veikėjos, subjektyvumą.

Apie pirmąją, antrąją ir trečiąją Ukrainos pergalę skaitykite čia.