Išdavikas prie vartų: Ukrainos generolas grįžta su Rusijos armija

Išdavikas Sergejus Storoženka užaugo kaime, esančiame vos už dviejų valandų kelio nuo miesto, kurį dabar bando užimti. Generolas leitenantas Sergejus Storoženka paragino savo karius pereiti į Rusijos pusę po Krymo aneksijos 2014 metais.

Jo vardas retai minimas tarp Ukrainos karių, ginančių sugriautą Kupjansko miestą, tačiau jis yra gerai žinomas. Generolas leitenantas Sergejus Storoženka, Rusijos šeštosios jungtinės ginkluotės armijos vadas, tikriausiai yra aukščiausio rango Ukrainos dezertyras, kovojantis prieš savo tėvynę.

Jis užaugo kaime maždaug už dviejų valandų kelio automobiliu į vakarus nuo miesto, prieš kurį dabar vyksta apgultis. Jo misija – užimti gyvybiškai svarbią tvirtovę šiaurės rytų Ukrainos fronto linijoje, kuri jau dvejus metus patiria nuolatinius puolimus. Miestas buvo okupuotas karo pradžioje, vėliau išlaisvintas 2022 metų rugsėjį, ir Ukraina deda pastangas, kas jis vėl neatitektų priešui.

Jei priešui pasisektų, tai atvertų Rusijai platesnį koridorių, grasintų svarbioms tiekimo linijoms ir leistų Vladimiro Putino pajėgoms stumtis link didesnio Charkivo – antro pagal dydį Ukrainos miesto.

Kariai ir karo tinklaraštininkai sarkastiškai komentavo, kad 50 metų sulaukęs išdavikas esą arba stojo į jų pusę, arba buvo priverstas kitaip aiškinti savo veiksmus.

Ukrainos gelbėtojai, atvykę į sprogimų vietas Kupjanske – gyvybiškai svarbioje tvirtovėje šiaurės rytų fronte – praneša, kad miestas smarkiai apgadintas.

Storoženka, kadaise apdovanotas Ukrainos karininko ženklu, dezertavo 2014 metais po Krymo aneksijos. Dabar jam tenka dar sunkesnė užduotis – konkuruoti su Kremliui palankia „tiesos“ versija. Pavyzdžiui, Vladimiras Putinas praėjusią savaitę teigė, kad mieste yra „tūkstančiai Kyjivo karių“ – teiginį netgi Rusijos propagandiniai kanalai atmetė kaip perdėtą.

Ukrainos jungtinių pajėgų atstovas majoras Viktoras Trehubovas pajuokavo dėl Kremliaus „alternatyvios tikrovės“ ir sakė laikraščiui „The Telegraph“, kad „miestas toli gražu nėra apsuptas... Ukrainos gynyba laikosi. Situacija sudėtinga – abu teiginiai gali būti teisingi tuo pačiu metu.“

Analitikai skaičiuoja, kad puolimo metu žuvo net apie 13 000 Rusijos karių, bandžiusių įsiveržti į miestą, tačiau platesnio proveržio nebuvo.

Šiaurės rytų frontas sulaukia mažiau dėmesio nei mūšiai Donbase, tačiau apdegę Kupjansko griuvėsiai yra įspėjimas, ką Maskva siekia padaryti miestams prie fronto linijos, kurie nenori kapituliuoti.

Šiuo metu Rusijos pajėgos kontroliuoja šiaurines Kupjansko dalis, o Ukraina tebelaiko rytines ir pietines pozicijas, rodo atvirojo kodo žvalgybos žemėlapiai („Deep State“). Miesto centre yra nežinomas skaičius Rusijos karių.

Abi pusės nuolat susiduria su dronų grėsme, o kova dažnai virsta mūšiais gyvenamuosiuose rajonuose. Majoras Trehubovas teigia: „Rusija bando užimti miestą po centimetrą, įsitvirtindama pastatuose.“

Tai dalis platesnio plano – ilgainiui išsekinti ir destabilizuoti Ukrainos gynybą. „Tokia taktika veikia tik tada, kai turi neribotą pėstininkų skaičių ir nesirūpini jų gyvybėmis“, – pridūrė jis.

„Ši taktika veikia, bet tik tuo atveju, jei turite neribotą skaičių pėstininkų ir nesirūpinate jų gyvybėmis“, – pridūrė jis.

Kad apeitų Ukrainos gynybą ir paslėptųsi nuo dronų stebėjimo, Rusija ėmėsi taktikos, panašios į taikytą kitur — pavyzdžiui, Pokrovske: siuntė mažas sabotažo ir žvalgybines grupes po du–tris vyrus, kad praslystų pro silpnai apsaugotas Ukrainos linijas.

Infiltratoriai, dažnai apsirengę civiliais arba net Ukrainos karinėmis uniformomis, pagal tarptautinę teisę laikomi karo nusikaltėliais, bando pasėti sumaištį už priešo linijų, taikosi į dronų operatorius ir grasina  logistikai. Dauguma jų žūsta prieš atvykstant pastiprinimui.

15-osios operatyvinės brigados artilerijos vadas Andrijus, pravarde „Mažoras“, teigė, kad nepaisant didelių nuostolių, rusai ir toliau bando patekti į miestą siauru, stipriai saugomu koridoriumi.

Praėjusią savaitę jis sakė „Kyiv Independent“:

„Lyginant su kitais fronto ruožais, nemačiau, kad Rusijos kariai mirtų taip beprasmiškai, kaip čia. Nemačiau nė vieno sužeisto kareivio, kuris būtų evakuotas.“

Rugsėjo pradžioje Rusijos pajėgos pasinaudojo požeminiu vamzdynų tinklu po Oskolo upe – natūralia gynybine kliūtimi, saugančia miestą – ir taip apėjo Ukrainos pozicijas šiauriniuose priemiesčiuose.

Šliauždami siaurais, vos metro pločio tuneliais kelis kilometrus, rusai surengė jau trečią tokio tipo pasalą vamzdynuose – po ankstesnių bandymų Avdijivkoje, kur tai jiems pasisekė, ir Kurske, kur patyrė didelius nuostolius.

Vėliau Ukrainos pajėgos pranešė susprogdinusios šiuos tunelius ir paėmusios į nelaisvę kelias dešimtis Rusijos karių, tačiau pripažino, kad nežinomas jų skaičius vis dėlto praslydo į miestą. Kiti Rusijos kariai bandė kirsti upę plaustais ir valtimis – tapdami lengvais taikiniais Ukrainos gynybai, kuri juos sunaikino.

Rusija pamažu bando užimti Kupjanską – fronto miestą, kuris atsisako kristi

Nebūtų sunku teigti, kad generolas leitenantas Sergejus Storoženka yra atsakingas už atotrūkį tarp Vladimiro Putino skambių pareiškimų ir realybės mūšio lauke.

Jo ataskaitos keliauja ant Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo stalo, kuris tiesiogiai informuoja V. Putiną apie karo eigą. Nuo rugpjūčio V. Gerasimovas nuolat skelbia pareiškimus apie tariamą Rusijos sėkmę Kupjanske.

Generolas leitenantas Storoženka, karininkų vadintas „Stebėtoju“, anksčiau vadovavo didžiausiam Ukrainos kariniam daliniui Kryme. Po Rusijos invazijos į pusiasalį jis pabėgo į Rusiją ir, kaip pranešama, ragino šimtus savo pavaldinių daryti tą patį.

Apdovanotas medaliu „Už Krymo sugrąžinimą“, jis perėmė vadovavimą naujai suformuotai Rusijos 126-ajai pakrantės gynybos brigadai Kryme ir sparčiai kilo karjeros laiptais.

Remiantis BBC Ukraine tyrimu, Storoženka tiesiogiai dalyvavo planuojant ir organizuojant plataus masto invaziją į Ukrainą. Jis vadovavo 35-ajai armijai Charkivo srityje, kur vis dar gyvena jo giminaičiai, ir patyrė didelį pralaimėjimą Iziume 2022 metais.

2023 m. V. Putinas jį paaukštino iki generolo leitenanto ir paskyrė vadovauti Šeštajai armijai, kuriai patikėta vadovauti puolimui prieš Kupjanską.

„Visi išdavikai bus patraukti atsakomybėn“

Ukrainos jungtinių pajėgų atstovas majoras Viktoras Trehubovas teigė, kad Storoženka nėra figūra, kuri keltų baimę Ukrainos gynėjams, o veikiau – simbolis „daugybės katastrofų“, įvykusių jam vadovaujant.

„Visi Kupjanske žino, su kuo kovoja. Prieš dešimt metų tai būtų buvusios senos naujienos. Visi išdavikai bus patraukti atsakomybėn“, – sakė Trehubovas.

Manoma, kad apie 500 civilių vis dar lieka Kupjansko griuvėsiuose, kur prieš karą gyveno apie 27 tūkstančius žmonių. Tuo metu Rusija toliau bando palaužti miestą ir priversti jį paklusti, siekdama simbolinės bei strateginės pergalės šiaurės rytų fronte.