Prie ribos su Rusija. Ji turės daugiausiai rezervistų NATO. Putinas to net košmare nesapnavo

Suomija planuoja padidinti rezervistų amžių nuo 60 iki 65 metų. Šalies vyriausybė praneša, kad dėl to jos karinis rezervas gali tapti didžiausiu NATO.

Po šio pakeitimo šalies karo rezervas apims 870 000 apmokytų karių, iš kurių apie 280 000 bus paskirti į kovines pareigas.

Jei reforma bus patvirtinta, ji įsigalios 2026 m. sausio 1 d. Pakeitimas bus taikomas karininkams, puskarininkiams ir eiliniams kariams, užtikrinant ilgam laikui patyrusių rezervistų prieinamumą.

Ministerija pabrėžė, kad pasiūlymo tikslas – „užtikrinti prieigą prie patyrusių rezervistų“ ir išlaikyti gynybos pajėgas besikeičiančioje saugumo aplinkoje.

Medicinos ir mokymo standartai liks nepakitę, o į tarnybą bus šaukiami tik tie, kurie bus pripažinti tinkamais tarnybai.

Suomija, kuri 2023 m. prisijungė prie NATO, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, gerokai pakeitė savo gynybos politiką. Anksčiau buvo pranešta, kad Helsinkis nuo 2026 m. sausio 10 d., oficialiai pasitraukęs iš Otavos sutarties, vėl pradės naudoti priešpėstines minas.

Suomija, turinti ilgą sieną su Rusija, sparčiai plečia savo ginkluotąsias pajėgas. Pagal programą „Laivue 2020“ statomos modernios „Pohjanmaa“ klasės korvetės, skirtos sustiprinti Suomijos karinį jūrų laivyną. Šie laivai, aprūpinti pažangiomis ginklų sistemomis, bus labai svarbūs šalies jūrų gynybai.

Bendradarbiavimas su JAV karinės infrastruktūros srityje stiprina Suomijos gynybos pajėgumus. DCA suteikia JAV pajėgoms prieigą prie pagrindinių karinių teritorijų Suomijoje, o tai yra reikšminga atgrasymo nuo galimų grėsmių priemonė.

Suomijos ginkluotosios pajėgos turi modernią įrangą, įskaitant naikintuvus F-35A ir tankus „Leopard 2“. Šalis taip pat investuoja į „Patria 6×6“ šarvuočių kūrimą, o tai didina jos kovinius pajėgumus ir bendradarbiavimą su kitomis Šiaurės šalimis.