Rusija artėja prie žlugimo. Kremlius negali nuslėpti. Duomenys kalba patys už save

Rusijos ekonomika, pastaruosius dvejus metus varoma karo išlaidų ir gynybos pramonės mobilizacijos, akivaizdžiai lėtėja. Naujausi duomenys rodo, kad karinį bumą keičia recesija – net Kremlius to nebepajėgia slėpti.

Pesimistinės prognozės

Iš pradžių Ekonomikos plėtros ministerija prognozavo, kad 2025 m. Rusijos ekonomika augs 2,5 proc. Tačiau, kaip praneša agentūra „Interfax“, prognozė sumažinta iki vos 1,2 proc. – tai net 3,5 karto mažiau nei pernai, kai oficialiai fiksuotas 4,3 proc. augimas.

Net finansų ministras Antonas Siluanovas, susitikęs su Vladimiru Putinu, pripažino, kad realus augimas gali siekti tik apie 1,5 proc.

„Ekonomika lėtėja, mažėja ir išteklių bazė“, – sakė „Interfax“ šaltinis, susipažinęs su biudžeto rengimu.

Rekordinis biudžeto deficitas

Lėtėjanti ekonomika tiesiogiai smogia valstybės finansams. 2025 m. biudžete iš pradžių planuotas vos 0,5 proc. BVP deficitas. Tačiau jau birželį prognozė padidinta daugiau nei tris kartus – iki 1,7 proc. BVP, nes smuko pajamos iš naftos ir dujų pardavimų. Dabar pripažįstama, kad ir ši prognozė nebeįgyvendinama.

Finansų ministerijos duomenimis, iki liepos pabaigos federalinis deficitas pasiekė net 4,879 trln. rublių (per 60 mlrd. JAV dolerių) – 340 proc. daugiau nei prieš metus (1,098 trln. rublių, apie 12 mlrd. dolerių). Valstybės išlaidos per metus išaugo 21 proc., iki 25,194 trln. rublių (310 mlrd. dolerių), tuo tarpu pajamos padidėjo vos 3 proc., iki 20,315 trln. (248 mlrd. dolerių). Taigi kas penktas valdžios išleistas rublis nėra padengtas mokesčių pajamomis.

Naftos ir dujų pajamų nuosmukis

Didžiausia biudžeto problema – energetikos sektoriaus pajamos. Kaip primena „The Moscow Times“, gegužę jos krito 35 proc. lyginant su ankstesniais metais, birželį – 34 proc., liepą – dar 28 proc. Per pirmuosius septynis 2025 m. mėnesius pajamos buvo 19 proc. mažesnės nei per tą patį laikotarpį 2024 m. Tai itin skausminga šaliai, kurios biudžetas didele dalimi priklauso nuo energetinių žaliavų eksporto.

Techninė recesija

Ekonomikos plėtros ministerijos duomenimis, liepą metinis BVP augimo tempas nukrito iki 0,4 proc. Pirmąjį ketvirtį jis siekė 1,2 proc., antrąjį – 1,1 proc. Tačiau lyginant ketvirtį su ketvirčiu, Rusijos ekonomika traukiasi jau du kartus iš eilės – 0,6 proc. sausį–kovą ir dar 0,6 proc. balandį–birželį. Pasak „The Moscow Times“ cituojamo „Vnieszekonombanko“ vyriausiojo ekonomisto Andrejaus Klepačo, tai reiškia, kad Rusija oficialiai įžengė į vadinamąją „techninę recesiją“.

Mažėjančios pajamos ir augantis karo biudžetas

Visi šie neigiami procesai vyksta kartu su precedento neturinčiu karo išlaidų augimu. Vokietijos Tarptautinių santykių ir saugumo instituto analitikas Janis Kluge, remdamasis Finansų ministerijos duomenimis, apskaičiavo, kad per pirmąjį 2025 m. pusmetį Kremlius skyrė gynybai rekordinius 8,484 trln. rublių. Tai 31 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 m. ir tris kartus daugiau nei pirmaisiais karo metais.

Vidutiniškai Maskva karui skyrė 1,4 trln. rublių per mėnesį, arba 46,9 mlrd. rublių (1,998 mlrd. eurų) per dieną. Ši suma viršija visų metų biudžetus skurdžiausių Rusijos regionų, tokių kaip Kalmukija (28,8 mlrd. rublių), Karačiajų-Čerkesija (30,5 mlrd. rublių) ar Altajaus Respublika (42,7 mlrd. rublių).

„Jeigu Putinas sustabdys karą, bus revoliucija“

Nors karas darosi vis brangesnis, Putinui gali būti sunku jį užbaigti, net jei jis to panorėtų (o kol kas – tikrai nenori). Karas suformavo Rusijoje „naująją vidurinę klasę“, sudarytą daugiausia iš karių bei gynybos pramonės darbuotojų. Jų atlyginimai ir socialinis statusas smarkiai išaugo, jiems suteiktos plačios privilegijos. Taika jiems reikštų drastišką gyvenimo lygio kritimą.

Ekspertai perspėja: „Rusija negali užbaigti karo. Jei jis sustos, šalį ištiks revoliucija.“