„Kinžal“ variantai. Ch-55, Ch-555, Ch-101. Kam jos naudojamos ir kaip jas sunaikinti? (Video)

Tarp raketų, kurias rusai panaudojo smogti Kyjivui, buvo sparnuotosios raketos Ch-55, Ch-555, Ch-101. 

Į NV leidinio klausimą atsakė aviacijos ekspertas, Nacionalinės mokslų akademijos vyriausiasis tyrėjas Valerijus Romanenko.

Ch-55 raketas rusai periodiškai naudoja kaip netikrus taikinius, kad išsekintų Ukrainos oro gynybą. Ji pirmą kartą buvo numušta 2022 m. lapkričio 17 d. netoli Kyjivo. Vėliau Ch-55 nuolaužos buvo rastos Lvivo ir Ivan Frankivsko srityse.

Pirmosios kartos Ch-55 rusai sukūrė praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, ji įgavo būdingą „didelio tikslumo“ požymį.

Valerijus Romanenko: „Tuo metu tai dar buvo naujas terminas, o „Raduga“ projektavimo biurui, kuris užsiėmė rusiškomis valdomomis raketomis, buvo pavesta sukurti tokią raketą. Tai nebuvo nauja užduotis, nes sparnuotosios raketos, pradedant V-1, yra gerai žinomos, jos buvo nuolat tobulinamos, gaminamos masinėmis serijomis, jas turėjo visos armijos ir oro pajėgos.“

Devintojo dešimtmečio pradžioje Ch-55 buvo paruošta naudoti. Ji galėjo nuskristi iki 2,5 tūkstančio kilometrų, išvystė naikintuvo greitį ir gabeno daugiau nei 400 kilogramų kovinę galvutę. Ch-55 bombonešiuose tilpo šešios.

Valerijus Romanenko: „Ką reiškia revolveris? Revolveryje visi šoviniai įdėti į būgną. Čia taip pat buvo būgninė instaliacija, joje buvo pakabintos šešios cigaro formos raketos, o ji buvo patalpinta lėktuvo bombų skyriuje. Fiuzeliaže sulankstyti sparnai išsiskleidsdavo iki 3,5 metro ilgio. Variklis buvo įjungiamas ir pagal programą prasidėdavo suplanuotas skrydis.“

Net tada, devintajame dešimtmetyje, raketa skrido sudėtinga trajektorija ir mažame aukštyje, todėl buvo labai pavojinga.

Valerijus Romanenko: „Raketa galėjo skristi nedideliame aukštyje, kad oro gynyba ją pastebėtų kuo vėliau, su kontūru aplink reljefą. Daugiausia vertikaliu kontūru, nors programoje buvo galima kontūruoti, pavyzdžiui, kalvas ar šlaitus horizontaliai.“

Beje, Ch-55 raketos taip pat buvo nepriklausomos Ukrainos arsenale. Tačiau jos buvo neapgalvotai atiduotos... rusams.

Valerijus Romanenko: „Yra žinoma, kad 1999 m. Rusijai perdavėme 575 tokias raketas kaip mokėjimą už dujas, o dabar jos skrenda pas ukrainiečius.“

Po Ch-55 išleidimo Rusijos Federacija sutelkė dėmesį į skrydžio nuotolio didinimą. Kitos jų modifikacijos jau nuskrisdavo iki 3,5 tūkstančio kilometrų atstumu. O vėliau Rusijos gynybos pramonė pademonstravo gilų Ch-55 modifikavimą – raketą Ch-555. Agresorius šį ginklą dideliu mastu pradėjo naudoti 2022 m. pabaigoje – per masines atakas prieš Ukrainos ypatingos svarbos ir energetinę infrastruktūrą.

Valerijus Romanenko: „Tai grynai rusiškas kūrinys, jis buvo pradėtas gaminti 2000-aisiais ir plačiai pritaikytas 2010 m.“

Vėliau Rusija jį vėl modernizavo ir papildė savo arsenalą raketa Ch-101, Ch-55 ir Ch-555 palikuone. Jos taip pat dažnai naudojamos oro atakų prieš Ukrainą metu.

Valerijus Romanenko: „Dabar tai yra pagrindinis Rusijos aviacijos ginklas, nes Ch-55 ir net Ch-555 raketos kartais naudojamos kaip tuščiosios kulkos, siekiant atitraukti oro gynybos dėmesį. Rusai ten įdėjo branduolinių galvučių imitatorius, ir jos skrenda tiesiog tam, kad turėtume panaudoti savo raketą.“

Teroristinės šalies inžinieriai padidino skrydžio nuotolį. Ch-101  jau nuskriejo 5500 kilometrų. Taip pat įvyko didelių pokyčių jų apsaugos technologijoje.

Valerijus Romanenko: „Dėl slaptos technologijos jos matomumas buvo gerokai sumažintas. Kaip rašo rusai, efektyvus atspindžio paviršius siekia tik 1/100 kvadratinio metro, o tai yra labai mažai, nes ji turi tokią formą, kad radijo bangas atsispindi ne į radarą, o žemesne kryptimi arba virš jo.“

Ch-101  tapo daug technologiškesnė. Prieš paleidimą, dar esant ant žemės, jos borto kompiuteryje įkeliamos maršruto ir taikinių nuotraukos, kad jau ore raketa savarankiškai palygintų tikrąjį reljefą su įkeltomis nuotraukomis ir suprastų, ar ji skrenda teisingai.

Valerijus Romanenko: „Raketa nufotografuoja po ja esantį paviršių ir savo kompiuterinėje valdymo sistemoje palygina, ar jis sutampa, ar ne. Todėl ji nepriklauso nuo palydovinės navigacijos. Jei ji išjungta arba sukeltos kliūtys, raketa į tai nekreipia dėmesio.“

Taip pat Ch-101 programa saugo taikinio vaizdus, ​​kad nukrypimo atveju ginklas savarankiškai koreguotų kursą likus kelioms sekundėms iki pataikymo.

Valerijus Romanenko: „Tikėtinas apskritimo nukrypimas nuo taikinio yra beveik 7 metrai, kai atstumas didesnis nei 5,5 tūkstančio kilometrų, tai tikrai didelio tikslumo ginklas.“

Tuo pačiu metu rusai giriasi, kad visa ši didelio tikslumo ir supertechnologinė sistema yra grynai jų pačių sukurta.

Valerijus Romanenko: „Tai akivaizdus melas, aš laikiau rankose šį borto kompiuterį, jis vadinasi „Baguette-62−04“. Taigi, 70–75 % sudaro elementai, mikroschemos, procesoriai, matricos, ant kurių daugiausia užrašyti gamintojų iš Jungtinių Valstijų ženklai.“

Kaip elgtis su Ch-55, Ch-555 ir Ch-101? Pirma, jas numušti. Ukrainos oro gynyba tai sėkmingai darė ne kartą. Antra, daryti spaudimą sąjungininkams, kad jie griežtai stebėtų sankcijų laikymąsi. Juk Ch-101 dalys rusams buvo tiekiamos ne tik per įmones ir šalis-vartininkus, bet net tiesiogiai.

Valerijus Romanenko: „Buvo faktų apie tiesioginį tiekimą pagal senas sutartis. Sakoma, kad turime sutartį. Sutartis yra šventa, bet sankcijos turėtų veikti taip, kad karo atveju net šventos sutartys būtų nutrauktos.“

Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat turėtų gerai prisiminti vieną geografinį tašką – Rusijos miestą Rybinską. Ir pagalvoti, kokius vietinius ginklus ten gali panaudoti.

Valerijus Romanenko: „Rybinske gaminami visų tipų varikliai rusiškoms sparnuotosioms raketoms, tai yra pirmasis mūsų taikinys – Rybinsko miestas.“