Ar V. Putinas bus pakartas už savo nusikaltimus? Prof. atsakymai daugelį šokiruos

Ar tokie lyderiai kaip Vladimiras Putinas ar Benjaminas Netanyahu kada nors atsakys už savo veiksmus? Lenkijos ombudsmenas Marcinas Wiącekas, kalbėdamas Karpačo ekonomikos forume, atkreipė dėmesį į teisės spragas, kurios apsunkina karo nusikaltimų persekiojimą tarptautinėje arenoje. Ar Putinas stos prieš tribunolą? Ne taip paprasta.

Ar V. Putinas bus pakartas už savo nusikaltimus? Prof. atsakymai daugelį šokiruos

Putino atsakomybės klausimas dėl veiksmų Ukrainoje buvo viena pagrindinių prof. Marcino Wiąceko, Lenkijos žmogaus teisių ombudsmeno, pokalbio temų XXXIV Ekonomikos forume Karpače. Nors 2023 m. Tarptautinis baudžiamasis teismas Hagoje išdavė jo arešto orderį, kelias į teisingumą išlieka sudėtingas. Kaip pabrėžė Wiącekas, „būtų milžiniška tarptautinės teisės nesėkmė, jei asmenys, atsakingi už šiuos nusikaltimus, išvengtų atsakomybės“.

Problema ta, kad Hagos teismas, nors ir gali persekioti Putiną už konkrečius karo nusikaltimus (pvz., ukrainiečių vaikų deportacijas), yra bejėgis pagrindinio kaltinimo – agresijos nusikaltimo – atžvilgiu. Taip yra todėl, kad nei Rusija, nei Ukraina nėra visiškai ratifikavusios Romos statuto, reglamentuojančio šiuos klausimus. Atsakydama į šią teisinę spragą, 2025 m. birželio 25 d. Europos Taryba kartu su Ukrainos prezidentu įsteigė specialų tribunolą agresijos nusikaltimams tirti. Profesorius Wiącekas pabrėžė, kad nepriklausomai nuo karo baigties, Vladimiras Putinas padarė karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir agresijos nusikaltimą, todėl privalo būti nubaustas.

Kodėl tarptautinė teisė kartais bejėgė?

Putino atvejis – ne vienintelis. Panašūs iššūkiai kyla ir Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu, taip pat persekiojamam Tarptautinio baudžiamojo teismo dėl veiksmų Gazos Ruože. Profesorius Wiącekas priminė diskusijas apie galimą Netanyahu vizitą Lenkijoje ir dilemą, su kuria susidurtų Lenkijos valdžia. Būdama Romos statuto signatarė, Lenkija privalėtų jį sulaikyti. „Tai dar vienas tarptautinės teisės ir atsakomybės už karo nusikaltimus sistemos silpnumo pavyzdys“, – pabrėžė ombudsmenas.

Tokios situacijos rodo, kad teisės vykdymas aukščiausiu lygiu priklauso nuo valstybių politinės valios. Pavyzdžiu pateikta Mongolija, kuri, nepaisydama įsipareigojimų, neįvykdė Putino arešto orderio. Wiącekas pažymėjo, kad tarptautinės teisės nuostatų vykdymas dažnai priklauso nuo šalių geros valios ir politinių aplinkybių. Nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės – Rusijos – nebaudžiamumas pakerta teisinės tvarkos, sukurtos po Antrojo pasaulinio karo, pamatus ir verčia galvoti apie būtinas reformas.