„Jis elgiasi kaip apsėstas generolas.“ Štai apie ką kalbama

Stanfordo tyrėja Jacqueline Schneider žaidė karo žaidimus, naudodama naujausius dirbtinio intelekto modelius. Jos tyrimų rezultatai buvo sukėlė nerimą – dirbtinis intelektas nuolat rinkosi agresyvų eskalavimą, dažnai iki branduolinių ginklų panaudojimo.

Schneideris „Politico“ sakė, kad dirbtinis intelektas elgiasi kaip Šaltojo karo generolas Curtis LeMay, žinomas dėl savo polinkio į branduolinius ginklus. Jis nori sunaikinti opoziciją branduoliniais ginklais menkiausios provokacijos atveju. Modeliai supranta, kaip eskaluoti krizę, tačiau, regis, jie neturi supratimo apie deeskalaciją. Galbūt todėl, kad didelė dalis karinės literatūros, su kuria jie mokomi, daugiausia dėmesio skiria konfliktams, kurie eskalavo, o ne konfliktams, kurių buvo išvengta.

Pentagonas tvirtina, kad dirbtinis intelektas nepriims jokių sprendimų dėl branduolinių raketų paleidimo ir kad žmonės visada dalyvaus sprendimų priėmimo procese. Deja, šiuolaikinio karo reikalavimai, regis, vis labiau skatina automatizavimą.

Pentagonas kuria naujos kartos autonominius dronus ir orlaivius. Tokie projektai kaip „Project Maven“ jau tiekia vadams 100 % mašinų sugeneruotą žvalgybos informaciją. Netrukus jie galės rekomenduoti atsakomąsias priemones.

Rusai turi automatizuotą sistemą „Perimetr“, kuri gali pati pradėti branduolinį smūgį. Kinai daug investuoja į karinį dirbtinį intelektą.

„Politico“ straipsnyje pažymima, kad JAV prezidentai nežaidė branduolinio karo žaidimų nuo Reagano laikų. O jei sprendimas pradėti branduolinį smūgį prieš priešininką yra būtinas, prezidentas tai daro aklai, neturėdamas jokio supratimo apie branduolinę strategiją.

Taigi, iš kur gaunama visa ši mūšio lauko žvalgybos informacija, kuri nurodys prezidentui, kokiems taikiniams pradėti branduolinį smūgį? Dalis jos bus gauta iš prezidento artimiausio rato, tačiau didelę dalį jos pateiks ir surinks dirbtinis intelektas, teigia Adamas Lowtheris, Nacionalinio atgrasymo studijų instituto tyrimų viceprezidentas.

Straipsnyje taip pat pasakojama nerimą kelianti Jimmy Carterio nacionalinio saugumo patarėjo Zbigniewo Brzezinskio istorija, kuriam karinis padėjėjas pasakė, kad Sovietų Sąjunga paleido 200 raketų į Jungtines Valstijas. Jis turėjo nuspręsti, ar aktyvuoti visus branduolinio atsako protokolus. Kai jis jau ruošėsi priimti sprendimą, kuris galėtų pakeisti žmonijos istorijos eigą šimtmečiams, padėjėjas jam perskambino, sakydamas, kad tai buvo klaidingas aliarmas.

Taigi, kyla klausimas, ar dirbtinis intelektas lauktų iki paskutinės sekundės, kad surinktų visą reikiamą informaciją prieš pradėdamas branduolinį karą, ar jis imtųsi atsakomųjų veiksmų kaip automatinės reakcijos, nes būtent taip jis ir buvo užprogramuotas.