„Kai ateis laikas, liksime vieni.“ JAV pagaliau paaiškino, kodėl nutraukė paramą Lietuvai

„Sprendimas sumažinti finansavimą NATO rytinio flango gynybos stiprinimui buvo suderintas su Europos sąjungininkais ir atitinka prezidento Donaldo Trumpo nuolatinį raginimą, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo pačios gynybą“, – ketvirtadienį pareiškė Baltųjų rūmų pareigūnė.

Taip ji patvirtino tą pačią dieną pasirodžiusią informaciją, kurią paskelbė „Financial Times“ ir „The Washington Post“.

„Pirmąją antrosios kadencijos dieną prezidentas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką dėl JAV užsienio pagalbos persvarstymo ir reorganizavimo. Šis žingsnis buvo suderintas su Europos šalimis, laikantis vykdomojo įsako nuostatų ir seniai kartojamo prezidento raginimo užtikrinti, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą“, – rašoma Baltųjų rūmų atstovės pareiškime.

Tai buvo komentaras į „Financial Times“ pranešimus, kad Trumpo administracija ketina sustabdyti Pentagonui pavaldžias programas, susijusias su investicijomis į rytinio NATO flango šalių gynybinius pajėgumus ir karinę infrastruktūrą.

Šią informaciją patvirtino ir „The Washington Post“, paskelbęs, kad apie sprendimą praėjusią savaitę Europos kolegoms pranešė Pentagono Europos politikos vadovas Davidas Bakeris. Pasak laikraščio, lėšų įšaldymas apims, be kita ko, Baltijos šalis. „Financial Times“ taip pat paminėjo Rumuniją, bet ne Lenkiją. Sprendimas susijęs su šimtais milijonų dolerių.

Bakeris sprendimą motyvavo pasikeitusiais administracijos prioritetais. Kaip pažymi spauda, jis yra artimas Pentagono politinio vadovo pavaduotojui Elbridge’ui Colby, kuris jau seniai ragina mažinti JAV įsitraukimą Europoje dėl būtinybės sutelkti dėmesį į Kinijos sulaikymą.

Colby taip pat siejamas su sprendimu laikinai sustabdyti pagalbą Ukrainai ir atlieka pagrindinį vaidmenį vykdomoje JAV pajėgų dislokacijos pasaulyje peržiūroje, kurios laukiamas rezultatas – mažesnis Amerikos karinis buvimas Europoje.

Numatytos sustabdyti programos

Tarp stabdomų programų yra nuo 2019 m. vykdoma Baltijos saugumo iniciatyva (BSI), kurios metinė vertė siekė daugiau nei 200 mln. dolerių. Neaišku, ar sprendimas palies ir anksčiau po Krymo aneksijos pradėtą Europos atgrasymo iniciatyvą (EDI, European Deterrence Initiative).

Šių metų Pentagono biudžete EDI programai buvo numatyta beveik 3 mlrd. dolerių, kurie skirti infrastruktūros projektams bei padidintam JAV karių buvimui, įskaitant ir Lenkiją.

Pasak „The Washington Post“, Pentagono sprendimas sukėlė nesupratimą Kongrese, taip pat ir tarp respublikonų. Laikraščio pašnekovai pripažino, kad kol kas neaišku, kokias konkrečiai lėšas apima sprendimas ir ar jis palies pagalbą Ukrainai. Nepaisant senatorių prašymų, Pentagonas iki šiol nepateikė įstatymų leidėjams jokios papildomos informacijos.

„Kai ateis laikas, liksime vieni. Žinai, tu irgi šiuos dalykus supranti. Gali pasikliauti savimi, gali pasikliauti tik savimi, ir Navrockis [Lenkijos prezidentas – red. past.] nepadės, net jei jis kiekvieną savaitę skraidytų į užsienį“, – taip šią situaciją komentuoja lenkai.