„Kiekvieną kartą po jų prasidėdavo chaosas.“ Lietuvai ir Lenkijai pranešta apie naują grėsmę

Bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ nuolat kelia nerimą Europoje. Nors jos formaliai pristatomos kaip gynybinės, šios pratybos jau daugiau nei dešimtmetį kursto įtampą Baltarusijos santykiuose su kaimyninėmis šalimis. Šių metų rugsėjį jos vėl vyks.

Penktosios pratybos „Zapad-2025“ bus sumažintos ir perkeltos toliau nuo sienos, tačiau jos vis tiek kelia įtarimų.

Pastarąjį kartą vykusios „bendros pratybos“ – „Union Resolve“ 2022 m. pradžioje – buvo pasitelktos kaip priedanga Rusijos puolimo pajėgoms, kurios vasarį įsiveržė į Ukrainą, telkti.

Šį kartą Baltarusijos ekspertai, su kuriais kalbėjosi „Kyiv Independent“, teigia, kad Baltarusijos puolimas prieš NATO šalis yra mažai tikėtinas.

Kas yra „Zapad“ pratybos?

„Zapad“ (iš rusų kalbos – „Vakarai“) – tai viena iš kasmet rugsėjį rengiamų bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų. Jos vyksta pakaitomis su „Union Shield“ pratybomis, rengiamos Rusijoje kaip ketverių metų ciklo dalis.

Kai „Zapad“ vyksta Baltarusijoje, NATO šalys dažnai sunerimsta dėl pratybų artumo Lenkijos ir Lietuvos sienoms.

Pratybos pradėtos 2009 m. pagal Sąjunginės valstybės sistemą. Jų tikslas – koordinuoti ir treniruoti Regioninę karinę grupę, sudarytą iš Baltarusijos kariuomenės ir Rusijos 20-osios gvardijos jungtinės armijos iš Vakarų karinio rajono.

Oficialiai kiekvienose pratybose dalyvauja 12-13 tūkst. karių, nors NATO ginčija šiuos skaičius.

Vakarų stebėtojai mano, kad Rusija dirbtinai padalija vienas dideles pratybas į kelias mažesnes.

Nors oficialiai pristatomi kaip gynybiniai, „Zapad“ scenarijai dažniausiai vaizduoja užsienio „teroristų grupių“ ar remiamų vidaus neramumų grėsmę. Iš tiesų fiktyvūs priešininkai akivaizdžiai simbolizuoja NATO šalis.

Per „Zapad-2017“ buvo pristatytos trys fiktyvios valstybės – Vesbarija, Lubenija ir Vešnorija. Jos priminė Baltijos šalis (Lietuvą, Latviją, Estiją) ir apėmė teritorijas Suvalkų koridoriuje – ruože, jungiančiame Kaliningrado sritį ir Vakarų Baltarusiją.

Vakarų Baltarusijos regione sukurta Vešnorija buvo vaizduojama kaip separatistinių tendencijų turinti valstybė.

Scenarijus buvo toks absurdiškas, kad tapo antirežiminio humoro objektu Baltarusijoje – fiktyvi šalis gavo savo vėliavą, himną, rinkimų komitetą ir net „X“ paskyrą.

Dėl to 2022 m. Baltarusijos valdžia Vešnorijos paminėjimą priskyrė „ekstremizmui“.

2017 m., po Minsko susitarimų pasirašymo, prezidentas Aliaksandras Lukašenka buvo trumpam atšildęs santykius su Vakarais, todėl pakvietė tarptautinius stebėtojus ir pratybas perkėlė toliau nuo sienos.

Panašūs žingsniai daromi ir 2025 m., nors kontekstas – visai kitoks.

Nuo bendrų pratybų iki invazijos priedangos

Po pralaimėjimo 2020 m. prezidento rinkimuose A. Lukašenka pasikliovė Maskvos parama, kad numalšintų protestus dėl rezultatų klastojimo. Atsakydamas į Vakarų sankcijas, jis sukėlė dirbtinę migracijos krizę, siųsdamas nelegalius migrantus prie ES sienų.

„Zapad-2021“ pratybų scenarijuje Vakarų šalys buvo vaizduojamos kaip riaušių kurstytojos Baltarusijoje ir agresorės. Analitikai tai įvertino kaip žingsnį integruojant Baltarusijos pajėgas į Rusijos vadovavimo struktūras.

Oficialiai buvo pranešta, kad pratybose dalyvavo apie 200 tūkst. karių, nors Baltarusijoje jų buvo tik 12,8 tūkst. Tai pirmas kartas, kai Rusija nebesislapstė dėl masto.

Rugsėjį pratybos baigėsi, o Rusijos kariai esą išvyko. Tačiau netrukus prasidėjo netikėtos „Union Resolve“ pratybos, kurios tapo priedanga Rusijos karių telkimui prieš visapusišką invaziją į Ukrainą.

Invazija parodė, kad bendradarbiavimas tarp Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių iš teorijos perėjo į praktiką. 2022 m. spalį A. Lukašenka paskelbė, jog į Baltarusiją grįžta regioninė karinė grupė, o stebėtojai fiksavo, kad šalies poligonuose buvo mokoma iki 15 tūkst. Rusijos karių.

2022 m. pabaigoje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė apie naujas „Zapad“ pratybas, tačiau 2023 m. rugsėjį jos buvo atšauktos dėl Rusijos karinių išteklių trūkumo.

Kas laukia toliau?

„Zapad-2025“ ilgą laiką išliko paslaptyje – keitėsi tiek karių skaičius, tiek vieta. Iš pradžių planuota, kad dalyvaus 13 tūkst. karių, tačiau vėliau pratybos sumažintos ir perkeltos giliau į šalies vidų.

Liepos mėn. Baltarusijos gynybos viceministras Pavelas Muraveika netgi pareiškė, kad Baltarusija gali atsisakyti pratybų, teisindamasis NATO pratybomis Lietuvoje ir Lenkijoje, kurios buvo surengtos kaip atsakas į „Zapad-2025“.

Lietuvoje rugpjūčio 11–22 d. vyko „Aršus Vilkas“ pratybos, o Lenkija su NATO sąjungininkais surengė „Iron Defender-25“ pratybas, kuriose dalyvavo apie 34 tūkst. karių ir 600 karinės technikos vienetų.

Abi šalys paskelbė apie pasitraukimą iš priešmininės sutarties, leisdamos stiprinti sienų apsaugą.

Lietuvos žvalgyba prognozuoja, kad „Zapad-2025“ pratybose dalyvaus apie 30 tūkst. karių, iš jų 6-8 tūkst. bus dislokuoti Baltarusijoje, o dalis – Kaliningrado srityje.

Stebėtojų grupė „Belpol“ mano, kad pratybų masto sumažinimą lėmė Rusijos nuostoliai Ukrainoje ir technikos trūkumas.

Grupė iSANS birželį fiksavo tik 2,1 tūkst. Rusijos karių Baltarusijoje, dauguma jų buvo bazėse. Rugpjūčio 6 d. atvyko papildomos pajėgos, tačiau jų tikslus skaičius nežinomas.

Ukrainos pasieniečių vertinimu, atvykusiųjų skaičius kol kas nekelia grėsmės.

Vis dėlto „Belpol“ atstovas pabrėžia, kad Rusijos investicijos į Baltarusijos karinį pramoninį kompleksą kelia grėsmę ateityje: iki 2027–2028 m. Baltarusija galėtų kasmet pagaminti 300 tūkst. artilerijos sviedinių, 450 tūkst. raketų „Grad“ sistemoms, iki 1 tūkst. dronų, 1 mln. šovinių ir kelias dešimtis elektroninės kovos sistemų.

„Belpol“ prognozuoja ne visišką puolimą, o ribotas provokacijas vidutiniu laikotarpiu. Rusija gali bandyti užimti mažą NATO šalies teritorijos dalį, kad patikrintų Aljanso reakciją.