Rusija pradeda. Kaliningrade sujudimas. „Visas NATO rytinis flangas kaip ant delno“

Mažas žemės lopinėlis tarp Lietuvos ir Lenkijos, žinomas kaip Suvalkų koridorius, karinių analitikų dažnai apibūdinamas kaip „pažeidžiamiausia vieta“ ir „pavojingiausia NATO zona“, rašo BBC pasaulinės tarnybos žurnalistas Cagilas Kasapoglu.

Jei Rusija ir Baltarusija panaudotų karinę jėgą šiam koridoriui užgrobti, tai, tikėtina, atkirstų Baltijos šalis – Lietuvą, Latviją ir Estiją – nuo jų Europos NATO sąjungininkų, o pati zona taptų kritiniu „karštuoju tašku“.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius generolas Carstenas Breueris yra įsitikinęs: NATO narės turi ruoštis potencialiam Rusijos puolimui per artimiausius ketverius metus. Šią prognozę jis išsakė duodamas interviu BBC 2025 m. birželį.

Kas yra Suvalkų koridorius?

Suvalkų koridorius – tai 65 kilometrų ilgio žemės juosta, kuri:

Per Lietuvą ir Lenkiją jungia Baltijos šalis su likusia Europa.

Atskiria Rusijos sąjungininkę Baltarusiją nuo Kaliningrado – smarkiai įtvirtinto Rusijos pusiasalio.

Suvalkų koridorius yra vienintelis sausumos kelias NATO pajėgoms į Lietuvą, Latviją ir Estiją – tris šalis, kurios laikomos Aljanso „Achilo kulnu“ dėl santykinai riboto karinio potencialo, palyginti su kitomis NATO narėmis.

„Šiuo metu vienintelis kelias, kuriuo Kaliningradas tiesiogiai jungiasi su Rusija, yra oro kelias, per Suomijos įlanką į Sankt Peterburgą. Todėl Suvalkų koridorius yra artimiausias taškas, galintis sukurti sausumos koridorių tarp Kaliningrado ir (Rusijos sąjungininkės) Baltarusijos“, – aiškina Mike‘as Kaye‘us, BBC laidos „Security Brief“ vedėjas, buvęs britų armijos pilotas ir karo strategas.

Kaliningrado sritis ir Suvalkų koridorius laikomi potencialiai pavojingomis zonomis, nes būtent per jas Rusija gali bandyti blokuoti Baltijos šalis: iš vienos pusės – jūra, iš kitos – sausuma. Tuo pat metu Suvalkų koridorius yra miškai, kalvos ir ežerai, todėl vykdyti didelio masto karines operacijas yra sudėtinga ir gynyba gali būti sėkmingesnė nei puolimas.

„NATO ir Rusijos strateginių interesų sankryža“

Strateginė Suvalkų koridoriaus padėtis daro jį itin svarbiu NATO gynybinei pozicijai Centrinėje ir Rytų Europoje.

Profesorius Dariuszas Kożerawskis, Jogailos universiteto Lenkijoje Nacionalinio saugumo katedros narys, apibūdina šią zoną kaip „jautrų regioną NATO ir Rusijos strateginių interesų sankryžoje“.

2015 m. gruodį, po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, tuometinis JAV armijos vadas Europoje, generolas leitenantas Benas Hodgesas, per spaudos konferenciją Pentagone atkreipė dėmesį į Suvalkų koridoriaus pažeidžiamumą, ypač pabrėždamas „staigių Rusijos pratybų“ skaičiaus didėjimą.

2018 m. ataskaitoje „Suvalkų koridoriaus saugumas: strategija, valdymas, atgrasymas ir gynyba“ generolas Hodgesas pavadino šią zoną „karštuoju tašku“ ir pasiūlė praktines priemones, kaip sustiprinti NATO buvimą ir pajėgumus regione.

„Lenkijai Suvalkų koridorius taip pat yra nepaprastai svarbus politiniu, ekonominiu ir kariniu požiūriu“, – priduria profesorius Kożerawskis.

Gerai išvystyta kelių ir geležinkelių infrastruktūra leidžia vykdyti aktyvią prekybą, taip pat turi didelę reikšmę karinei logistikai.

„Taikos metu Suvalkų koridorius leidžia perkelti karius, techniką ir amuniciją į Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijas, palaikyti sienų apsaugą, kur NATO pajėgos dislokuojamos rotacijos principu, taip pat vykdyti bendras pratybas. Karo metu koridorius leistų teikti humanitarinę pagalbą Baltijos šalims“, – aiškina profesorius Kożerawskis.

Ar įmanoma sumažinti grėsmę?

Estija, Latvija ir Lietuva bando sustiprinti savo pažeidžiamiausią kariniu požiūriu teritoriją NATO rytiniame flange. Konkrečiai, prasidėjo prieštankinių griovių statyba, kaip bendros iniciatyvos „Baltijos gynybos linija“ dalis.

Lenkija įgyvendina analogišką projektą „Rytų skydas“, skirtą sustiprinti savo rytines sienas su Baltarusija ir Kaliningradu. Kalbama apie barjerų, tvorų ir karinių objektų statybą, kuri, tikimasi, bus baigta iki 2028 m.

2025 m. balandį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje „Rytų skydą“ ir „Baltijos gynybos liniją“ pripažino pavyzdiniais bendro saugumo projektais.

2025 m. Lenkija planuoja išleisti daugiau nei 4,7 % savo biudžeto gynybai – tai didžiausia dalis NATO. Lietuva padidino savo išlaidas gynybai nuo 3 % iki 5 % 2026–2030 m. laikotarpiui.

Profesorius Kożerawskis pabrėžia, kad to nepakanka: „Kad būtų išlaikytas ir plėtojamas karinis potencialas NATO rytiniame flange, įskaitant Suvalkų koridoriaus regioną, būtina periodiškai rengti dideles tarptautines pratybas, kuriose dalyvautų Aljanso valstybės narės ir aukščiausioji NATO vadovybė.“

Ar Rusija pasiruošusi pulti?

Nors kariniai analitikai sutinka, kad Rusija kelia grėsmę, puolimas prieš Suvalkų koridorių kol kas laikomas mažai tikėtinu.

„Rusija turi agresyvių ambicijų dėl NATO šiaurės rytinio flango, tačiau kol tęsiasi karas Ukrainoje, Rusijos puolimo prieš Baltijos šalis, Lenkiją, Suomiją, Švediją ir kitas Europos šalis tikimybė išlieka maža“, – mano Justyna Gotkowska, Rytų studijų centro (OSW) direktoriaus pavaduotoja ir Saugumo bei gynybos departamento vadovė.

„Jei karas Ukrainoje pasibaigs Rusijos naudai, ji gali būti pasirengusi mesti iššūkį ir NATO šalims bei pradėti ginkluotą konvencinį puolimą prieš Baltijos šalis, Lenkiją, Suomiją ir kitas regiono šalis“, – priduria Gotkowska.

Visas NATO rytinis flangas kaip ant delno. Remiantis TSN ir karinės analizės svetainės „Tochnyi“ duomenimis, palydovinės nuotraukos rodo, kad Rusija Kaliningrado anklave stato didelį elektroninės žvalgybos (SIGINT) objektą, kad išplėstų elektroninės stebėjimo galimybes prie NATO rytinio flango.

„Rusija galės kontroliuoti taktinius perdavimus, radiolokacinius tinklus ir netgi civilinės infrastruktūros elementus visame Aljanse“, – 2025 m. rugpjūtį pranešė „Tochnyi“.

Tuo tarpu Baltarusija ir Rusija toliau ruošiasi karinėms pratyboms „Zapad 2025“ prie NATO sienos.

BBC laidos „Security Brief“ vedėjas, buvęs britų armijos pilotas ir karo strategas Mike‘as Kaye‘us perspėja: šios pratybos gali slėpti Rusijos karinių pajėgumų didinimą, kaip tai buvo prieš Krymo aneksiją 2014 m. ir invaziją į Ukrainą 2022 m.

Jis taip pat priduria, kad nėra garantijos, jog „JAV palaikys bet kokią NATO reakciją į bet kokią Putino agresiją“.