Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Buvo iš anksto išgabentas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Kaip Azerbaidžano MiG-29 pradėjo bombarduoti Rusijos armiją Ukrainoje – „Defense Express“ atskleidžia detales. Baku galėjo duoti tylų sutikimą Ukrainai naudoti savo naikintuvus, kurie jau yra kontroliuojami Kyjivo. Ukrainos danguje buvo pastebėtas MiG-29 naikintuvas su maskuojamuoju raštu ir perdažytais ženklais, būdingais Azerbaidžano aviacijai. Tai gali reikšti, kad Ukrainos oro pajėgos gavo pastiprinimą – lėktuvus, kurie anksčiau priklausė Baku. Pasak „Defense Express“, prieš plataus masto Rusijos invaziją trys Azerbaidžano MiG-29 buvo remontuojami Lvivo orlaivių remonto gamykloje. Po 2022 m. vasario 24 d. įmonė tapo vienu iš Rusijos smūgių taikinių, o kai kurie lėktuvai galėjo būti sunaikinti. Tačiau ekspertai pripažįsta, kad bent vienas naikintuvas buvo išgelbėtas arba iš anksto išgabentas. Dabar lėktuvo pasirodymas Ukrainos danguje rodo, kad Azerbaidžanas arba tyliai perdavė lėktuvus Kyjivui, arba sutiko juos naudoti. Šis sprendimas gali būti susijęs su Baku ir Maskvos santykių pablogėjimu po numušto keleivinio lėktuvo ir Rusijos smūgių Azerbaidžano verslo objektams Ukrainoje. Analitikai primena, kad iš viso Azerbaidžanas 2006–2009 m. iš Ukrainos įsigijo 15 MiG-29 naikintuvų. Jei prielaidos pasitvirtins, Ukrainos armija gali gauti iki trijų kovinių mašinų. Nors tai radikaliai nekeičia jėgų pusiausvyros, net ir toks pastiprinimas yra reikšmingas, ypač atsižvelgiant į nuolatinius Rusijos išpuolius. Papildomas signalas buvo rugpjūčio 10 d. „Caliber.Az“ leidinio pranešimas, kad Azerbaidžanas svarsto galimybę panaikinti ginklų tiekimo Ukrainai embargą, jei Kremlius ir toliau kenks Baku interesams. Ši informacija pasirodė netrukus po to, kai Rusijos armija dronais kamikadzėmis atakavo SOCAR naftos saugyklą Odesos srityje. Vėliau Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu. Jie aptarė bendradarbiavimo ir saugumo klausimus, o tai tik padidino įtarimus dėl galimo karinės paramos Kyjivui išplėtimo. Taigi, Azerbaidžanas, blogėjant santykiams su Kremliumi, gali palaipsniui atsisakyti atsargaus neutralumo politikos ir stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|