„Ukraina – tik pradžia“

Tai perspėjo Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Šie žodžiai buvo pasakyti Vokietijos ambasadorių konferencijoje, kurioje politikas teigė, kad jiems teks istorinė užduotis – sukurti naują pasaulio architektūrą, kuri išliks dar dešimtmečius.

Friedrichas Merzas pirmadienį pabrėžė, kad „kiekvieną dieną patiriame hibridinius išpuolius iš Rusijos ir jie vis intensyvėja, įskaitant ir nukreiptus prieš mūsų infrastruktūrą“. Šiame kontekste jis pirmiausia atkreipė dėmesį į Maskvos „provokacijas“ Šiaurės ir Baltijos jūrose.

Vokietija yra antra pagal dydį karinės pagalbos Ukrainai tiekėja nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. vasarį ir nuolat yra sustiprintos parengties būsenoje dėl Maskvos vadovaujamo sabotažo.

Merzas ėmėsi žingsnių Vokietijos gynybos pajėgumams stiprinti, JAV prezidentui Donaldui Trumpui abejojant transatlantinio aljanso ateities stiprybe ir norint, kad Vokietija turėtų „stipriausią įprastinę armiją Europoje“.

„Mums tenka istorinė užduotis sukurti naują saugumo architektūrą, kuri turėtų tarnauti ateinančius dešimtmečius“, – sakė jis Vokietijos ambasadoriams.

Ukrainos vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas neseniai paskelbė pavojų, kad Rusija rengia didelio masto karinį telkimą, kurio vertė siekia 1,2 trilijono dolerių. Jis prognozavo, kad Rusijos Federacija gali pulti Europą iki 2030 m. Jis taip pat įvertino, kad šalis nežino apie tokią grėsmę.

Tuo tarpu, kaip pranešė „Le Figaro“, Prancūzijos ligoninėms jau nurodyta ruoštis sužeistųjų antplūdžiui iš karo zonos. Medicinos personalas apmokomas dirbti su dideliu pacientų iš karo zonos skaičiumi, steigiami specializuoti medicinos centrai.

Prancūzijos vyriausybė nustatė terminą pasiruošti tokiam scenarijui – 2026 m. kovą.