„Išvyko paskutinis ešelonas. Skelbiamas armijos sunaikinimas“

Rusijos rašytojo ir intelektualo Germano Obuchovo komentaras.

Prezidentas Trumpas padarė neįmanomą dalyką, ko nepavyko padaryti nė vienam iš jo pirmtakų: suartinti Indiją ir Kiniją ir įmesti jiems į glėbį neonacistinės valstybės vadovą Vovą Putiną. Jei prieš 20 metų Kremliui ponas buvo Jungtinių Valstijų prezidentas, tai dabar viskas apsivertė aukštyn kojomis. Indija su pusantro milijardo gyventojų ir Kinija su beveik tiek pat piliečių naudosis Putinu taip kaip, joms reikės.

Indijai ir Kinijai Rusijos reikia tik kaip pigių žaliavų šaltinio ir nieko daugiau. Jos nori ir parduos savo produkciją Europai, Jungtinėms Valstijoms ir Kanadai, kur taip pat gyvena iš viso milijardas piliečių, gaunančių gana dideles pajamas. Rusija šiuo atžvilgiu visiškai nekonkuruoja su Europa ir Amerikai. Karas Ukrainoje šiems dviem „globaliems žaidėjams“ yra ne kas kita, kaip Rusijos silpninimo ir spaudimo instrumentas. Būtent iš šios pozicijos reikia vertinti jų įtaką Putinui, jei Kyjivas nori patraukti šias šalis į savo pusę.

„Istorija moko tik to, kad ji niekada nieko neišmokė tautų“ (Georgas Hegelis, vokiečių filosofas, 1770–1831). Paskutinis ešelonas su rūda iš Sovietų Sąjungos į nacistinę Vokietiją išvyko 1941 m. birželio 21 d. Tik kitą dieną sovietų vyriausybė suprato, kad maitino savo priešą. 2024 m. ES išleido 22 milijardus eurų Rusijos iškastiniam kurui, tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų Rusijos eksporto pajamų per visus metus.

Štai kaip „veikia“ Vakarų sankcijos, prezidentas Zelenskis negali nieko reikalauti iš ES lyderių, nes jis yra visiškai priklausomas nuo jų pagalbos. Europa supras savo pastangų beprasmiškumą tik tada, kai į jos miestus ir kaimus skris Rusijos bombos ir raketos, bet to niekada nebus. Putinas ir jo aplinka daug geriau nei Europos lyderiai supranta, kad Rusija pralaimės karą su NATO per dvi dienas, o ne „užims Kyjivą“ per tris. Tai nebus šalies sunaikinimas, o tik jos armijos, įskaitant visą jos „išgirtąją branduolinę triadą“, sunaikinimas. Po to visa Rusijos vyriausybės viršūnė paskęs užmarštyje, o Rusijos Federacija sugrius kaip kortų namelis. Jei Putinas bijojo mirti nuo Covid, tai ar jis būtų toks drąsus ir nusiteikęs mirti branduoliniame kare, apie kurį mėgsta kalbėti visi Rusijos televizijos kanalai?

Žinoma, galima ir toliau „kelti bangas“ visuose Rusijos televizijos kanaluose apie Ukrainos „denacifikacijos“ ir „demilitarizacijos“ poreikį, tačiau tai pamažu pradeda daryti vis mažesnę įtaką „vatnikų“ smegenims. Tuo tarpu JAV parduodamos 17 „Patriot“ baterijų Ukrainos priešlėktuvinei gynybai ir 3 400 sparnuotųjų raketų ERAM Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kurių skrydžio nuotolis siekia iki 500 km, Maskvos nė kiek neįkvepia. Iš karto kyla klausimas: o jei Trumpas yra „nei draugas, nei priešas“, tai kas tada? Į tai atsakymo nėra.

Belieka tik vienas dalykas – toliau bandyti varginti Ukrainos piliečius naktiniais reidais, kad jie greitai pavargtų ir vėl „eitų su šakėmis“ keisti savo valdžios. Maskva, skirtingai nei 2014 m. Maidanas, mielai tai palaikys ir vėl padarys klaidą. Taigi priėjome galutinę išvadą – šis karas Kremliui ir asmeniškai Putinui yra ne kas kita, kaip kerštas už Maidaną ir revoliuciją, kuri pakeitė visus Maskvos ir Kyjivo santykių politinius vektorius. Beje, tai taip pat nepakankamai įvertinta Briuselyje ir Vašingtone. O veltui.