Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Akivaizdžiai buvo provokacija.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! NATO galėtų atsakyti Rusijai per ukrainiečius, kurie mielai tai padarytų. Tegul Aljansas perduoda Ukrainos kariuomenei kelias dešimtis tolimojo nuotolio raketų, leidiniui „Rzeczpospolita“ sakė Kyjivo Razumkovo centro ekspertas Oleksijus Melnykas. „Tai viena svarbiausių temų Ukrainos žiniasklaidoje, ir prezidentas bei užsienio reikalų ministras jau ją aptarė. Taip pat gausu humoristinių komentarų apie tai, kad Lenkija neva buvo pašalinta iš NATO likus vos pusvalandžiui iki Rusijos dronų atakos. Tai tarsi korporacija, atleidžianti darbuotoją, kuris atsiduria nepatogioje situacijoje. Vis dėlto verta rimtai atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie dronai buvo atskridę iš Baltarusijos. Tai visiškai nauja situacija, į kurią Lenkijos NATO sąjungininkai turėtų atsižvelgti. Tai akivaizdžiai buvo provokacija ir tyčiniai veiksmai. Tiek Lenkijos vyriausybė, tiek prezidentas apie tai kalba atvirai ir vieningai. Gerai, kad Lenkija tai vadina tuo, kas yra, ir pradeda konsultacijas pagal NATO 4 straipsnį. Tačiau tuo pačiu metu girdime, kad Aljansas nepripažįsta, jog įvyko „agresijos aktas“. Šios sąvokos aiškinimui tereikia remtis Šiaurės Atlanto sutartimi. Jei NATO mano, kad tai nekelia grėsmės Lenkijos saugumui, kas turėtų įvykti, kad tai būtų laikoma agresijos aktu? Abejoju tokių teiginių pagrįstumu. Todėl manau, kad artimiausiu metu Vakarai norės kuo labiau deeskaluoti situaciją. Nebūtų nieko blogo, jei įvyktų incidentas. Bet tai nebuvo incidentas. Tokia reakcija skatina Rusiją toliau eskaluoti situaciją. Jau pasigirsta balsų, daugiausia internete, kad Ukraina nori įtraukti Lenkiją ir NATO į karą su Rusija. Ukraina nėra suinteresuota internacionalizuoti šį konfliktą. Priežastys akivaizdžios. Jei įvyks NATO ir Rusijos konflikto eskalavimas, vyriausybė, įskaitant ir Lenkijos vyriausybę, susidurs su dilema: perduoti raketas Ukrainai ar palikti jas savo ginkluotosioms pajėgoms. Be to, Rusijos ir NATO konflikto eskalavimas didina Putino taktinių branduolinių ginklų panaudojimo riziką. Tokiu atveju tikimybė, kad jis raketomis taikysis į ukrainiečių šalį, yra didesnė nei tikimybė, kad jis nuspręs pulti bet kurią NATO valstybę narę. Todėl nematau jokios naudos Ukrainai įtraukti Lenkiją į karą. Taigi, kaip NATO šalys turėtų reaguoti į Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją, kad nesukeltų karo tarp Aljanso ir Rusijos? Siūlau demokratinių šalių politikams atmerkti akis ir pamatyti realybę. Agresijos fakto pripažinimas neįpareigoja skelbti karo Rusijai ar bombarduoti vietų, iš kurių pakilo „šahedai“. Tačiau NATO šiandien nėra pasirengusi žengti net šio mažo žingsnelio. Ir tai yra problema. Tai sustiprina V. Putino pasitikėjimą. Vakarų reakcija gali skirtis. Jie gali nieko nedaryti ir apsiriboti „gilaus susirūpinimo“ išreiškimu ir dar vieno sankcijų paketo įvedimu. Arba jie gali imtis praktinių žingsnių, kurie aiškiai nurodys Rusijai raudonas linijas, už kurių nebus atsitraukimo. NATO gali atsakyti Rusijai ukrainiečių rankomis, kurie mielai tai padarys. Tegul jie perduoda Ukrainos armijai kelias dešimtis tolimojo nuotolio raketų, kurios bus nuskraidintos į Rusiją. Tai bus tinkamas atsakas į Maskvos provokaciją. V. Putinui turi būti atsakyta jo gimtąja kalba. Manau, kad tai padės išvengti NATO ir Rusijos konfrontacijos ir pasiųs aiškų signalą Kremliui. Kaip ukrainiečiai susidoroja su kasdienėmis Rusijos dronų atakomis? Kiekvienas ukrainietis savo išmaniajame telefone turi žemėlapį, kuris atnaujinamas kas 15 sekundžių. Jame rodoma tiksli grėsmė: „šachedai“, sparnuotosios ar balistinės raketos. Remiantis šiais duomenimis, galima įvertinti, kiek laiko, pavyzdžiui, dronai užtruks pasiekti Kyjivą. Tuo metu viešasis transportas sustoja, todėl žmonės turi laiko pasislėpti. Sostinėje geriausia vieta pasislėpti yra metro, specialiose slėptuvėse nuo bombų arba požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jei tai neįmanoma, likite namuose ir slėpkitės kambaryje be langų. Mūsų atveju tai yra koridorius. Buvimas kambaryje su langais yra pavojingas, nes didžiausią grėsmę kelia stiklo šukės, raketos ar dronai.“
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|