„Tai bus kitas Donbasas.“ Ką ruošia Putinas

Rusai palaipsniui pradės mobilizuoti žmones, kad išspręstų karių skaičiaus fronto linijoje problemą, rašo Oleksijus Getmanas, karybos ekspertas.

GUR vadas Kyrylo Budanovas teigė, kad visiškai įmanoma, jog rusai šį rudenį gali pradėti naują mobilizacijos bangą. Vertinant tokią riziką, verta atkreipti dėmesį į kelis punktus.

Pirma, „dalinė“ mobilizacija Rusijoje, kuri taikoma 18–50 metų amžiaus asmenims, o jie skirstomi į „A“ ir „B“ kategorijas – visiškai arba iš dalies tinkami, buvo paskelbta dar 2022 m. rugsėjį. Pirmenybė teikiama tiems, kurie turi tarnybos patirties, tai yra, yra rezerve. Teisiškai čia nėra nieko naujo, bet iš tikrųjų paskelbta mobilizacija beveik niekada nebuvo taikoma.

Kremlius rėmėsi sutartininkais, kaliniais, vagneritais ir verbavimu depresiniuose regionuose, kur žmonės buvo viliojami išmokomis skoloms padengti ar kitomis socialinėmis premijomis. Tai leido išvengti masinio nepasitenkinimo RF, nes Rusijos visuomenė samdomų karių mirtį suvokia ne taip skausmingai: teigiama, kad asmuo pats pasirašė sutartį, gavo daug pinigų ir savanoriškai išėjo kovoti. Tačiau dabar Rusijai trūksta išteklių. Įvairiais skaičiavimais, 2025 metų pirmąjį pusmetį Rusijos Federacija mobilizavo apie 150 tūkst. žmonių, tačiau padalijus šį skaičių, gaunama apie 25 tūkst. per mėnesį. Tai net mažiau nei 2024 metų antrąjį pusmetį (30–35 tūkst.). Tai yra, reikšmingo padidėjimo nėra.

Tuo pačiu metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos rusams kiekvieną mėnesį padaro maždaug tokius pačius nuostolius. Iš tiesų, per pastarąsias dvi savaites bendras skaičius šiek tiek sumažėjo (mažiau nei tūkstantis per dieną), tačiau tai nereiškia, kad sumažėjo susidūrimų ar kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovodamos susilpnėjo. Paprastas kovinis susidūrimas gali susidėti tik iš trijų žmonių puolimo grupėje Rusijos pusėje arba iš trisdešimt trijų, tačiau abiem atvejais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo ataskaitose jis vis tiek laikomas koviniu susidūrimu.

Tačiau Rusijos armijai vis dar nepakanka žmonių. Be to, Kremlius 2025 m. rudenį paskelbė „galingą puolimą“ ir telkia pajėgas trimis pagrindinėmis kryptimis: Kupianske, Pokrovske ir Zaporižioje. Bendras Rusijos karių skaičius okupuotose Ukrainos teritorijose išlieka apie 700 tūkstančių žmonių. Ruošdamiesi puolimui, rusai priversti perkelti karius iš kitų fronto dalių, ypač iš Sumų krypties, ir vykdyti rotaciją (bet ne lygiavertę – kiek buvo pašalinta, tiek papildyta) Chersono srityje.

Jei rusams tenka ruošti galingus puolimo veiksmus pergrupuojant karius, tai pavojinga: Pokrovsko kryptimi pajėgų yra daugiau, o kitose – mažiau. Tai sukuria galimybių langą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Niekas nedraudžia joms aktyviai gintis, pradėti kontratakas ar net vykdyti kontrpuolimo veiksmus. Prisiminkite Charkivo ir Chersono operacijas, jau nekalbant apie Kursko. Todėl visiškai įmanoma, kad rusai pradės aktyviau pritraukti žmones, nes norinčiųjų pasirašyti sutartį pamažu mažėja. Sunku įvardyti tikslų skaičių – manau, niekas tiksliai nežino.

Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje buvo daroma prielaida, kad į valdžią gali ateiti D. Trumpas, susitarti su V. Putinu ir karas greitai baigsis. Tai sukūrė idėją, kad sutartinė tarnyba bus gana saugi. Juolab kad rusai iš karto gaudavo dideles „įkėlimo premijas“ – 20, 25, o kartais ir 30 tūkstančių dolerių, plius atlyginimus tarnybos metu. Daugeliui Rusijoje tai buvo dideli pinigai, kurie atrodė patraukli perspektyva.

Tačiau dabar, kai fronte nėra jokių apčiuopiamų laimėjimų, nėra jokios reikšmingos pažangos, o karas akivaizdžiai tęsis bent jau ateinančius metus (yra visi to požymiai, ypač atsižvelgiant į rusų poziciją diplomatinėse derybose), norinčiųjų pasirašyti sutartis mažėja. Žmonės supranta, kad pasirašius sutartį, jie gali nesulaukti karo pabaigos, o iškeisti save į „Lada“ savo šeimai. Todėl situacija suprantama, ir sunku nesutikti su ponu K. Budanovu.

Labiausiai tikėtina, kad RF pradės palaipsniui mobilizuoti žmones, kad išspręstų klausimą dėl jų skaičiaus fronto linijoje. Jie tai darys labai atsargiai, pirmiausia mažuose miesteliuose ir atokiuose regionuose, kad išvengtų protestų judėjimų dideliuose miestuose, tokiuose kaip Maskva ar Sankt Peterburgas. Prisimename, kad Čečėnijos karų metu buvo sukurta visuomeninė organizacija „Rusijos kareivių motinų komitetas“, kuri darė įtaką visuomenės nuomonei. O V. Putinui tai yra pavojingas veiksnys.

Todėl galime prognozuoti, kad artimiausiu metu masinės mobilizacijos nebus. Tikriausiai, bus kalbama apie mėnesinio šauktinių skaičiaus padidinimą iki 50–60 tūkst., apie ką jau sakė V. Putinas, o dabar galima pritraukti 25–30 tūkst. Šis skaičius, anot Rusijos vadovybės, kol kas yra pakankamas, tačiau kas bus toliau, priklausys nuo situacijos fronte.

Kalbant apie Rusijos šauktinius, jie nebus iš karto siunčiami tiesiai į frontą. Tačiau šauktiniai gali būti priversti greitai pasirašyti sutartis. Rusijos armijoje tai nėra sunku: žmogui gali būti sudarytos tokios sąlygos, kad atsisakyti beveik neįmanoma. Tačiau tokių naujokų mokymams vis tiek reikės pusantro mėnesio ar net daugiau, todėl artimiausiu metu nereikėtų tikėtis reikšmingo Rusijos karių skaičiaus padidėjimo.

Rusai jau bando pateisinti savo vasaros operacijos nesėkmę, ką tiesiogiai pareiškė mūsų tarptautiniai partneriai. Visų pirma, tai pažymėjo Ursula von der Leyen ir kiti ES atstovai. Reaguodami į tai, rusai pradėjo teigti, kad vasaros veiksmai neva buvo tik „repetavimas“, o tikrieji smūgiai planuojami rudenį. Tačiau Rusijos Federacija jau ruošiasi teisintis dėl rugsėjo–spalio mėnesių, įtikinėdama, kad pagrindinis statymas – žiemos kampanija. Jie teigia turintys „istorinės patirties“ kovojant žiemą ir būtent tada „parodys jėgą“ bei laimės.

Tačiau faktai rodo ką kita: jų pajėgos ir ištekliai išlieka tame pačiame lygyje kaip ir vasaros pradžioje. Jei visą vasarą jie negalėjo užimti ar apsupti Pokrovsko ir nepasiekė reikšmingų rezultatų kitose srityse, tai kuo grindžiami jų teiginiai apie sėkmes rudenį ar žiemą?

Realybė tokia, kad personalo skaičius nepadidėjo, nebėra įrangos. Viskas išliko taip pat. Todėl teiginiai apie „lemiamas pergales“ atrodo tik kaip propagandinis patosas. Rusai tradiciškai bando visus gąsdinti savo tariama „galia“ ir, deja, kartais net Ukrainoje tuo tikima.