„Prasidėjo. Mūsų kariai fiksuoja Rusijos technikos judėjimą.“ Zelenskis daro pareiškimą

Dronų ataka prieš Lenkijos teritoriją tapo tikslingu Kremliaus žingsniu, skirtu patikrinti NATO pasirengimą reaguoti į naujas grėsmes, pažymėjo Zelenskis.

2025 m. rugsėjo 11 d. į Kyjivą su oficialiu vizitu atvyko Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. Derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu metu buvo aptariami Rusijos dronų atakos prieš Lenkiją, Ukrainos saugumo, sankcijų Rusijai stiprinimo ir strateginės tarptautinės paramos Kremliaus veiksmams klausimai.

„Glavred“ surinko pagrindinius abiejų šalių lyderių pareiškimus spaudos konferencijos, kurią transliavo Ukrainos prezidento biuras, metu.

Ataka prieš Lenkiją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu pareiškė, kad dronų paleidimas į Lenkijos teritoriją buvo sąmoningai suplanuotas Rusijos žingsnis, o ne atsitiktinumas.

„Šiandien daug dėmesio skyrėme atakai, kurią vakar rusai įvykdė prieš Lenkiją. Beveik du tuzinai dronų. Mano nuomone, tai buvo tikslinga. Yra atlikta visa dronų skrydžio trajektorijos analizė. Išsiaiškinama vis daugiau detalių apie dronų, kuriuos paleido Rusija, konstrukciją“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Jis pabrėžė, kad Kremliaus veiksmai, ypač dronų paleidimas į Lenkijos teritoriją per Ukrainą ir Baltarusiją, rodo aiškų sumanymą. Nepaisant masinių smūgių Ukrainai, hibridinių atakų prieš Europos valstybes ir neseno incidento Lenkijoje, Rusija iki šiol nesulaukė pakankamai stiprių atsakomųjų priemonių, kurios priverstų ją nutraukti agresiją. Zelenskis pabrėžė, kad tokie žingsniai yra būtini ir visiškai įmanomi.

Savo ruožtu, Suomijos prezidentas Stubbas pažymėjo, kad Maskva siekia tolesnės karo eskalacijos.

„Vakar matėme to pavyzdžių. Taigi, vakar matėme tai, kas turės platesnį atgarsį Europoje. Rusijos dronai įskrido į Lenkijos teritoriją, pažeisdami jos sienas. Mes to iki šiol nematėme… Lenkija inicijavo konsultacijas pagal ketvirtąjį NATO sutarties straipsnį. Ir, žinoma, Suomija palaiko Lenkiją“, – sakė jis.

Koks yra Rusijos Federacijos atakos prieš Lenkiją tikslas ir kuo tai panašu į Krymo scenarijų?

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atsakydamas į klausimą apie Rusijos atakos prieš Lenkijos teritoriją tikslą, palygino ją su situacija Kryme. Jis pažymėjo, kad Rusija pirmiausia siekė patikrinti reakciją – kokius žingsnius politiškai yra pasirengę daryti partneriai ir ar NATO bei sąjungininkai yra fiziškai pajėgūs atsakyti į tokį iššūkį.

„Trečia, jei galiu taip pasakyti, mano nuomone, jie taip pat galėjo tai padaryti tam, kad partneriai neperduotų priešlėktuvinės gynybos sistemų Ukrainai prieš žiemą“, – sakė jis.

Pasak Zelenskio, Kremliaus demonstracija buvo skirta perduoti žinią: „Mes galime jus atakuoti, ir jūs turite būti pasiruošę.“ Jis pabrėžė, kad tai labai būdinga Putinui, nors ir pabrėžė, kad tai yra jo asmeninis pastebėjimas.

„Ir, mano nuomone, baisiausia yra tai, kad ši ataka panaši į Krymo scenarijų. O kuo tai skiriasi? Tiesiog dabar vyksta technologinis karas, dabar nereikia paprastų „žaliųjų žmogeliukų“, kaip jie buvo vadinami, kurie tiesiog įžengė į jūsų teritoriją. Šiandien karas kitoks, ir šiandien tą pačią rolę Lenkijos teritorijoje atliko rusiški bepiločiai orlaiviai. Todėl manau, kad pavojingiausia yra tai, kai kažkas, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos, kaip tai buvo pas mus su Krymu, arba kiti partneriai, perduoda tam tikrus signalus. Svarbiausia, žinote, kaip, neprivesti iki karo“, – pažymėjo jis.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad vidinė situacija reikalauja maksimalaus santūrumo, ir būtent todėl ataka jam primena įvykius aplink Krymą, kuriuos jis vertina kaip savotišką „repeticiją“.

„Ir todėl dalinuosi tuo, ką galvoju, nes žinios iš Putino, jos yra žiniasklaidoje, jos yra atviros, jos visada buvo apie tam tikras Lenkijos dalis, kurias Lenkijai savo laiku padovanojo Sovietų Sąjunga. Tai yra, retorika ta pati“, – apibendrino jis.

Kaip Vakarų šalys gali numušinėti dronus virš Ukrainos

Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad priešlėktuvinės gynybos ar aviacijos naudojimo kaimyninių šalių, ypač Lenkijos, teritorijoje oro taikiniams perimti klausimas turėtų būti sprendžiamas bendro koordinavimo rėmuose. Jis priminė, kad pasiūlymas numušinėti dronus virš Ukrainos lėktuvais, kuris buvo išsakytas dar prieš dvejus metus, dabar nėra pakankamas sprendimas. Tai gali tapti tik bendros gynybos sistemos, kuri sustiprintų Vakarų Ukrainos ir Lenkijos saugumą, dalimi, bet to neužtenka.

„Sistemos turi stovėti vakarinėje mūsų valstybės dalyje. Ir aviacija gali būti Lenkijos, taip pat naudojama Lenkijos teritorijoje, bet reikalingas bendras koordinavimas, ir pageidautina, kad jį koordinuotų Ukraina. Nes yra 5-7 elementai daugiapusės gynybos. Galima tai daryti kartu, tam tikroje dalyje, kartu su Lenkijos Respublika. Vėlgi, mes esame tam atviri“, – teigia Zelenskis.

„Patriot“ nepadės numušinėti dronų – kaip Ukraina gali padėti Lenkijai

Prezidentas pabrėžė, kad „Patriot“ sistemos nėra efektyvios prieš „Shahed“ tipo dronus ir pirmiausia skirtos kovoti su balistinėmis raketomis. Pasak jo, JAV, kaip pagrindinė gamintoja, per mėnesį pagamina tik 50–60 „Patriot“ raketų, o Ukraina kasdien susiduria su šimtų „Shahed“ atakomis. Be to, vienos „Patriot“ raketos kaina siekia 2–3 milijonus dolerių, tuo tarpu dronas kainuoja dešimtimis kartų pigiau. Tokių brangių sistemų, kaip „Patriot“ ar „SAMP/T“, ar raketų už milijoną dolerių iš lėktuvų naudojimas nėra išeitis.

„Mes pasiūlėme savo pagalbą (Lenkijai – red.), nes „Patriot“ Lenkijai kovoje su „Shahed“ nepadės, ir niekam nepadės. Tai yra grynai ginklas visų pirma prieš balistines raketas. Pagrindinis šių raketų gamintojas, JAV, šiandien pagamina 50-60 raketų per mėnesį. Mes esame atviri ir pasiruošę padėti, o (JAV prezidentas – red.) Donaldas Trumpas pasakė, kad atsiųs reikiamus savo karius“, – pažymėjo Zelenskis.

Zelenskis taip pat pranešė, kad jau surengė konsultacijas su ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu Oleksandru Syrskiu. Pasak jo, Syrskis palaiko tiesioginį ryšį su Lenkijos vadovybe, ir dabar viskas priklauso nuo techninių žingsnių.

Koks yra efektyvus atsakas Rusijos dronams

Ukraina pasiūlė partneriams prisijungti prie naujos programos, kuri numato dronų-perėmėjų finansavimą, gamybą ir kūrimą, skirtą kovoti su priešo bepiločiais orlaiviais. Prezidentas pabrėžė, kad tokia iniciatyva skirta visiems Ukrainos ir Rusijos Europos kaimynams. Jis pažymėjo, kad dėl aktyvios gamybos karo sąlygomis Ukraina tapo šios srities lydere.

„Į tai reikia žiūrėti maksimaliai greitai, kad biurokratiniai procesai netrukdytų, mes esame atviri šiam bendradarbiavimui“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

Zelenskis pažymėjo, kad pasaulyje nėra pakankamo kiekio raketų, kad būtų numušami visi dronų tipai. Naudoti šaudmenis, kainuojančius milijoną dolerių, prieš aparatus, kurių kaina siekia tik dešimtis tūkstančių, yra nepateisinama. Jis pridūrė, kad Ukraina kas du ar tris mėnesius pritaiko savo kovos metodus, atsižvelgdama į Rusijos bepiločių orlaivių pokyčius.

„Rusai keičia atakos dronus kas du ar tris mėnesius. Mes keičiame kovos būdus kas du ar tris mėnesius. Jie keičia variklius – mes keičiame perėmėjus. Jie keičia skaičių, mes keičiame radioelektroninės kovos (REB) sistemas. Jie apeina REB – mes statome tris ar keturias REB linijas“, – sakė valstybės vadovas.

Zelenskis pažymėjo, kad Ukrainos ir Europos šalių apsauga nuo dronų turi tapti sisteminiu darbu, ir tai reikalauja koordinavimo bei finansavimo.

Zelenskis taip pat pažymėjo, kad pastarieji „Shahed“, kurie kirto Lenkijos sieną, galėjo turėti reaktyvinius variklius, sprendžiant iš jų greičio, tačiau galutinės detalės kol kas nežinomos.

Zelenskis apie derybas su Trumpu

Ukraina palaiko nuolatinį dialogą su Jungtinėmis Valstijomis įvairiais lygmenimis, ypač dėl sankcijų Rusijai ir žingsnių, skirtų užbaigti karą. Pasak Volodymyro Zelenskio, Ukrainos valdžios komanda nuolat palaiko ryšius su Amerikos partneriais.

„Nuolat vyksta kontaktai su Amerikos kolegomis įvairiais lygmenimis. Mano biuro vadovas, užsienio reikalų ministras, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkas. Bendraujame su Rubijumi, Kelogu, Vitkofu, su visais. Galbūt net kažko nepaminėjau, tegul atleidžia, jie turi didelę komandą“, – sakė Ukrainos valstybės vadovas.

Volodymyras Zelenskis pranešė, kad vyksta tiesioginės derybos su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Zelenskis apie Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas

Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2025“, kurios prasideda Baltarusijoje, neturi gynybinio pobūdžio. Jis pabrėžė, kad šie manevrai faktiškai jau prasidėjo, prisimindamas beprecedentį rugsėjo 10-osios įvykį, kai Rusijos dronai pirmą kartą įskrido giliai į Lenkijos teritoriją.

„Mūsų kariai fiksuoja Rusijos technikos judėjimą, karinės infrastruktūros plėtrą. Tokių Rusijos veiksmų prasmė tikrai nėra gynybinė ir jie nukreipti ne tik prieš Ukrainą“, – pabrėžė Zelenskis.

Zelenskis pabrėžė, kad visa Europa suvokia Rusijos galimybę tęsti ir plėsti agresiją, todėl būtini ryžtingi žingsniai – ne tik iš Europos šalių pusės, bet ir galingas spaudimas, kuris sumažintų Rusijos Federacijos karinį potencialą.

Koks yra Ukrainos „Pergalės planas“ ir kas jame bendro su saugumo garantijomis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis papasakojo, kad dar prieš Donaldui Trumpui grįžtant į pareigas, jis susitiko su juo Niujorke ir pristatė pagrindinius Ukrainos „Pergalės plano“ punktus. Pasak jo, ši koncepcija numatė žingsnius, kuriuos reikia daryti jau dabar, nelaukiant karo pabaigos ar net ugnies nutraukimo.

„Aš atvykau pas jį ir pasakiau, kad „noriu jums parodyti „Pergalės planą“. Mano nuomone, „Pergalės planas“ – tai sustabdyti Rusiją ir neleisti jai pakartoti agresijos. Šiandien mūsų saugumo garantijos remiasi šiais principais: stipri Ukrainos kariuomenė, Europos kolegų buvimas, Amerikos parama, sankcijos ir rekonstrukcija“, – paaiškino jis.

Zelenskis paaiškino, kad pagrindinis plano elementas – stipri kariuomenė. Jis prašė Trumpo suteikti Ukrainai tolimojo nuotolio ginkluotę, skirtą smogti išskirtinai kariniams taikiniams, tuo atveju, jei Rusija atsisakys užbaigti karą arba nutraukti ugnį. Kitas svarbus punktas buvo narystė ES – reikėjo nustatyti konkrečią datą, kad būtų parodytas Putino proceso negrįžtamumas.

„Trečias dalykas buvo apie NATO. Mes visi supratome, kad ne tik Amerika, bet ir kai kurios Europos šalys nepalaikė Ukrainos narystės NATO. Tačiau aš maniau, kad mums reikia suteikti kvietimą į NATO kaip žingsnį, kad, kaip sakė Trumpas, turėtume kortas rankose“, – pridūrė valstybės vadovas.