„200 rublių už litrą. Rusija dėkoja Ukrainai“

Vartotojo @ArturRehi žinutė socialiniame tinkle X.

Rusijos armija susiduria su benzino trūkumu okupuotuose Ukrainos regionuose. Maždaug prieš dvi savaites degalinėse pradėjo trūkti benzino, o pardavimas privatiems asmenims buvo apribotas. Tačiau Rusijos armija šiuose regionuose dažnai naudojasi civilinėmis degalinėmis, dažnai net papildydama degalus savo lėšomis. 

Už tai Rusija gali padėkoti Ukrainai. Ji nuolat dronais atakuoja Rusijos armijos logistiką. Kai degalų sunkvežimis atvyksta į užnugarį, susidaro spūstis ir minia, kurią Ukrainos žvalgybos dronai aptinka ir koordinuoja smūgius. 

Be to, dažnai pasitaiko degalų vagysčių ir perpardavimo juodojoje rinkoje atvejų. Perpardavėjai pasinaudoja benzino trūkumu ir parduoda „iš po prekystalio“ už daugiau nei 200 rublių (maždaug 2 eurai) už litrą, kai įprasta kaina degalinėse yra 60–70 rublių (maždaug 0,6 – 0,7 euro) už litrą. Okupacinė valdžia mielai integravo kuro vagysčių ir perpardavimo sistemą, ir situacija tik blogėja. Atsirado dyzelino trūkumas, nors visi manė, kad dyzelino pakanka ir problemų neturėtų kilti. 

Prasidėjusi atokiuose regionuose, degalų krizė jau pasiekė Maskvą. Tai gera tendencija. Kuo greičiau paralyžiuojamas centras, tuo didesnė tikimybė sustabdyti visą Rusijos karinę mašiną. Kaip jau ne kartą buvo rašyta, Ukraina smogia į pažeidžiamiausią vietą ir toliau tai darys. Rusijos nepasitenkinimas „specialiosios karinės operacijos“ eiga auga. 

Visų pirma, fronte – Tatarigami paskelbė puikią temą, kurioje analizuojami didėjantys dezertyravimo atvejai Rusijos armijoje. Tai nėra tiesiogiai susiję su degalų krize, tačiau tai dar vienas rodiklis, kad karas Rusijai vyksta visiškai ne pagal planą. 

Rusai visada turi didelę problemą – jie yra pasirengę iki paskutinio kęsti pažeminimą ir kankinimus. Jie neturi pilietinės visuomenės sampratos; jie neina į gatves protestuoti, o jei ir išeina, jie negali iš tikrųjų susivienyti su jėga, su kuria valdžia turėtų skaitytis. 

Tačiau rusams labai rūpi klaidingas didybės jausmas – kad jų šalis yra šauniausia pasaulyje. Jiems svarbu, kad visi jų bijotų ir gerbtų, o svarbiausia, kad jie turėtų stiprų lyderį. 

Kai jie supranta, kad buvo siaubingai apgauti ir gavo griežtą atsaką iš ukrainiečių, kurie be branduolinių ginklų, laivyno ar aviacijos sugebėjo perpus sumažinti ir užblokuoti Juodosios jūros laivyną, sunaikinti pusę Rusijos strateginės aviacijos, ir atimti iš šalies degalus – tada galima tikėtis tam tikrų rusų veiksmų. Rusijos armija praranda degalus ir personalą, ir šis procesas greitėja. Tai toli gražu ne pabaiga, bet ji sparčiai artėja.