„Akis už akį. ATACMS ir JASSM.“ Ateina SEAD

Pažeidusi Lenkijos oro erdvę dronais, Rusija sąmoningai testavo NATO reakciją. Jei Aljansas vėl apsiribos tik pareiškimais ir simboliniais žingsniais, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas tai supras kaip silpnumą ir tęs agresiją. Todėl Vakarai turi jam duoti aiškų ir ryžtingą atsaką, kuris padarytų žalą Rusijos kariniams pajėgumams, bet tuo pačiu būtų deeskalacinis. Apie tai rašo „The Telegraph“.

Kaip pažymėjo publikacijos autorius, britų Karališkojo laivyno atsargos karininkas Tomas Sharpe‘as, diplomatiškai ir politiškai Vakarai kol kas yra „grasinančio kumščio purtymo“ etape, kai sąjungininkai deklaruoja solidarumą ir bando nuspręsti, ką daryti. Tačiau, jo nuomone, didelė rizika yra tai, kad vėliau nebus daroma nieko.

„Mes jau matėme tai: eskalacijos baimė veda į neveiklumą. Būtent tai ir lėmė šį karą. Kiek kartų Putinas turi parodyti, kad jam nerūpi žodžiai ar sankcijos, kad vienintelė kalba, kurią jis supranta, yra bombos ir kulkos? Kiek kartų mes dar stebėsime, kaip išskirtinis tampa įprastu dėl pasikartojimo ir atsako trūkumo?“ – rašoma medžiagoje.

Todėl, rašo Sharpe‘as, reikalingas stiprus atsakas, bet toks, kuris nebūtų eskalacija, o atvirkščiai – deeskalacinis. Pavyzdžiui, NATO ataka prieš Rusijos oro erdvę būtų tik atsakas „akis už akį“, ir atsižvelgiant į tai, kad dronai skrido iš Rusijos, tai atrodytų logiška.

„Tačiau toks veiksmas nebūtų deeskalacinis. Vietoj to, smūgiai į taikinius už Rusijos Federacijos teritorijos ribų būtų mažiau agresyvūs nei Maskvos veiksmai, tačiau tuo pat metu būtų labai skausmingi Putinui“, – mano autorius.

Jis teigia, kad verta atlikti SEAD (angl. Suppression of Enemy Air Defences, kas reiškia „priešo priešlėktuvinės gynybos slopinimas“) operaciją, nes „didelė šalies dalis yra apsaugota galingomis Rusijos zenitinių raketų sistemomis S-400“.

Tuo tarpu pažymima, kad egzistuoja NATO ginklai, galintys pralaužti šį „skydą“, ypač balistinės raketos ATACMS ir mažai pastebimos sparnuotosios raketos JASSM.

„Tikra SEAD operacija galėtų tapti savaime pakankamu tikslu. Jei S-400 dengimas būtų susilpnintas ar visiškai sunaikintas, ir jei Ukraina išlaikytų savo „Patriot“ ir kitas galingas sistemas, tai jai suteiktų didžiulį pranašumą mūšio lauke. Ukrainos lėktuvai galėtų veikti virš Rusijos armijos, o Rusijos aviacija, kaip ir dabar, nedrįstų artėti prie fronto. Tai galėtų nutraukti aklavietę ant žemės“, – spėja ekspertas.

Vis dėlto, rašo jis, pilnavertė SEAD kampanija, tikriausiai, reikalautų smūgių ir kai kuriems taikiniams Rusijoje ar Baltarusijoje, pavyzdžiui, S-400 radarams, tačiau tai galėtų padaryti patys ukrainiečiai, naudodamiesi Vakarų ginklais. Tačiau, jo nuomone, reikėtų sutelkti dėmesį į radarus ir mažesniu mastu į paleidimo įrenginius.

Taigi, pastebi Sharpe‘as, SEAD kampanija būtų atlikta be tiesioginio NATO dalyvavimo, ji padarytų Putinui rimtų nuostolių ir tuo pačiu taptų deeskalacine.

„Taigi, šiandien atsako variantai yra aiškūs: tikslinis jėgos smūgis, visiškai užtikrintas NATO pajėgų, arba bergždžias „rankų laužymas“. Vienas variantas padarys Putinui rimtą žalą, kitas duos jam aiškų signalą, kad mes vis dar bijome, ir jis gali toliau spausti“, – rašo autorius.