„NATO egzistuoja tik ant popieriaus“

„Focus“ analizavo, kiek adekvati į susidariusią situaciją yra NATO bloko ir apskritai Vakarų reakcija.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Aljanso sąjungininkų veiksmus reaguojant į Rusijos dronų ataką prieš Lenkiją pavadino „sėkmingais užtikrinant Aljanso valstybės narės apsaugą“. Jis taip pat teigė, kad operacijoje, skirtoje reaguoti į dronų invaziją, dalyvavo keli sąjungininkai, įskaitant Lenkijos F-16, Nyderlandų F-35, Italijos AWACS lėktuvus, NATO daugiafunkcius oro tankerius ir Vokietijos „Patriot“.

„Manau, kad tai, ką matėme, buvo labai sėkmingas NATO ir sąjungininkų, įskaitant, žinoma, pačią Lenkiją, bet taip pat Nyderlandus, Italiją ir Vokietiją – visus, kurie dalyvavo, atsakas. Ir aš esu tikrai sužavėtas“, – pažymėjo Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius, pažadėdamas apsaugoti „kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“.

Tuo pačiu metu Lenkija oficialiai paprašė aktyvuoti NATO Chartijos 4 straipsnį, kuris numato valstybių narių konsultacijas kilus grėsmei vienos iš jų „teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“. Varšuvos prašymas buvo nedelsiant patenkintas, tačiau esminis konsultacijų turinys nebuvo pateiktas.

Tuo tarpu opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderis Jarosławas Kaczyńskis paragino imtis radikalesnių priemonių. Jis teigia, kad būtina taikyti NATO Chartijos 5 straipsnį, kuriame numatytas kolektyvinės karinės gynybos principas.

Kuo de facto tapo Šiaurės Atlanto aljansas?

Pokalbyje su „Focus“ teigdamas, kad Rusija nieko nedaro šiaip sau, o dronų ataka prieš Lenkiją buvo tyčinė, politikos mokslų kandidatas, tarptautinių reikalų ekspertas Stanislavas Želicovskis pabrėžė:

„Tai buvo savotiškas išbandymas Šiaurės Atlanto Aljansui, kuris šiuo metu, mano nuomone, yra savotiškoje letargijos būsenoje. Tai yra, viena vertus, NATO supranta, kokia rimta grėsmė iš Rusijos Federacijos, kita vertus, Aljansas vis dar tikisi, kad visa tai bus tik hibridiniai išpuoliai arba Rusijos Federacijos vykdomi sabotažo „triukai“.

Ekspertas įsitikinęs, kad masinio Rusijos dronų atvykimo į Lenkiją istorija tapo tikru šoku Europos bendruomenei. Be to, Stanislavas Želicovskis pažymi, kad net pačioje Lenkijoje iki šiol nebuvo žinoma apie visus iššūkius, kurie gali kilti Rusijos agresijos kontekste.

„Jei Rusija ir toliau liks nebaudžiama, tokie masiniai reidai gali pasikartoti. Apskritai šiuo atveju svarbu atskirai išskirti Jungtinių Valstijų reakciją, kuri, grubiai kalbant, buvo jokia. Nematėme jokio realaus Baltųjų rūmų vadovo pasirengimo imtis veiksmų, kurie neleistų Rusijai likti nenubaustai. Nepaisant to, kad tai galbūt nebuvo klasikinis išpuolis tokia forma, kokia jį interpretuoja Vašingtono sutarties chartija, vis dėlto įvyko tyčinis ir rimtas agresijos aktas.“

Atsakydamas į klausimą, ar bus kokia nors tolesnė NATO reakcija, be 4 straipsnio aktyvavimo, Stanislavas Želicovskis pažymėjo:

„Aš labai abejoju dėl to. Šiuo metu NATO iš tikrųjų transformuojasi iš karinio-politinio bloko į politinį-teorinį. Tai yra, teoriškai jie yra sąjungininkai, bet realybėje, kaip aiškiai parodė incidentas su Lenkija, be susirūpinimo pareiškimų, jie nieko nesugeba.“

Tęsinys kitame puslapyje: