„Maži žali žmogeliukai“. Ar NATO išgelbės Baltijos šalis, jei Rusija pradės naują karą?

„Net per pirmąją Trumpo kadenciją NATO sumodeliavo tokį scenarijų ir pavadino jį „Narvos byla“. Problema tada susitraukė į klausimą: ar bus pakankamai politinės valios, ypač JAV, ginti šalį. O scenarijus prasidėjo fraze: „Kas, po velnių, yra Narva, kur ji yra?“, – prisimena Reuterovičius.

Du NATO scenarijai – arba karas, arba pralaimėjimas

Politologo teigimu, jei Rusija nuspręstų tiesiogiai pulti NATO šalį, Aljansas turėtų tik dvi galimybes:

• įsitraukti į konfliktą visomis jėgomis (bent jau pradiniame etape su įprastiniais ginklais).
• arba nereaguoti – ir tada NATO faktiškai nustos egzistavusi.

„Neveiklumo atveju prasidės regioninių aljansų kūrimo procesas. Pavyzdžiui, Prancūzija galėtų garantuoti Vokietijos saugumą, nes ji turi branduolinius ginklus. JK galėtų garantuoti savo kaimynų saugumą. Tačiau NATO kaip struktūra taps nereikalinga“, – pažymi ekspertas.

Jis mano, kad visiškas Aljanso atsisakymas reaguoti mažai tikėtinas. Pasak Reuterovičiaus, rusai gali paleisti „mažus žalius žmogeliukus“, bet NATO nebetikės šiuo mitu. Anksčiau ar vėliau jie įsitrauks į konfliktą. Bus sunku, ne pirmą dieną, bet reakcija bus. Priešingu atveju ateis Latvijos eilė, o tada Vokietijos.

Pagrindinė intriga – Jungtinių Valstijų elgesys. Formaliai NATO struktūras Europoje valdo Amerikos generolai. Teoriškai Baltieji rūmai galėtų bandyti perkelti atsakomybę ES, tačiau tai iš karto reikštų Aljanso žlugimą.

„NATO chartijoje visos šalys yra lygios, ir net jei Trumpas ar kiti konservatoriai norėtų atsiriboti, jie negalės visiškai atsisakyti. Nes jei Rusija puls, ji tai darys kartu su Kinija. Taigi tai jau yra pasaulinė istorija“, – pabrėžia ekspertas.

Reuterovičius modeliuoja galimą scenarijų: Rusija įžengia į NATO šalies teritoriją, po tam tikro laiko Aljansas pradeda reaguoti, o Maskva patiria rimtų nuostolių. Po to Putinas gali pareikšti: „Esame ant branduolinio karo slenksčio, esu pasiruošęs trauktis.“ Ir pasitraukti iš konflikto, bet pasiūlyti sudaryti „naują saugumo susitarimą“, į kurį, pavyzdžiui, būtų įtraukta ir Ukraina.

„Kremlius tikisi: karo su NATO, kuriame formaliai nepralaimėjome; Ukrainos klausimo sprendimo mūsų pačių sąlygomis; ir nugalėtojo pasirodymo. Tai vadinamasis Karibų scenarijus 2.0, apie kurį buvo galvota dar 2022 m.“, – aiškina jis.

Politologo teigimu, anuomet, 2022 m., Putino aplinka atkalbėjo jį nuo tokio žingsnio, nes manė, kad Ukrainą galima nugalėti nerizikuojant karu su NATO. Šiandien situacija kitokia: Rusija yra aklavietėje, o Kremliui reikia išeities.

„Nutraukti karą su Ukraina reiškia pripažinti pralaimėjimą. Nutraukti karą su NATO reiškia parodyti save kaip didvyrį, kuris „sustabdė branduolinę katastrofą“. Štai kur slypi pavojus“, – apibendrina Ihoris Reuterovičius.