„Krenta ant galvos. Prasideda“

Elitos Veidemane, garsios Latvijos žurnalistės, publicistės ir kultūros veikėjos, apžvalga.

Pažeisdami NATO oro erdvę, trečiadienio rytą, rugsėjo 10 d., į Lenkiją įskrido keli Rusijos dronai. Dauguma jų buvo numušti, tačiau agresoriaus įsiveržimas yra dėsningas, vertinant Rusijos dronų atakų intensyvumą Ukrainoje. Įskridimas nebuvo atsitiktinis, tai buvo Maskvos kariškių provokacija: ką darys NATO narė?

Analizuojame ir sprendžiame

Tarsi numatydama Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkiją, gynybos ministrui rugsėjo 29 d. uždaviau keletą klausimų apie šiuos karo vedimo objektus. Į klausimus atsakė gynybos ministro patarėjas viešosios komunikacijos klausimais Roys Dauburs. Klausėme, ar ir kaip gyventojai bus įspėti apie dronų ataką, jei tokia įvyktų; kaip bus koordinuojami Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NBS) ir Valstybinės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos (VUGD) veiksmai tokiais atvejais; kokia yra mūsų šalies priešlėktuvinės gynybos parengties stadija; kur slėpsimės, kai skris dronai?

Į aukščiau minėtus klausimus, jau po agresoriaus įsiveržimo į Lenkijos oro erdvę, gavome tokį atsakymą:

Nacionalinės ginkluotosios pajėgos ir Valstybinė priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba yra parengusios ir ne kartą praktiškai išbandžiusios informacijos mainų algoritmus tam atvejui, jei į Latviją įskristų agresorės valstybės dronas. Oro erdvės stebėjimo radarams aptikus galimą taikinį, informacija apie jį patenka į Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadavietę, kuri vienu metu atlieka dvi užduotis: analizuoja stebėjimo duomenis ir sprendžia dėl tolesnių veiksmų; palaiko nuolatinį ryšį su Valstybine priešgaisrine ir gelbėjimo tarnyba, kuri prireikus mobiliuoja transliavimo sistema ir programėle „112“ informuos gyventojus apie pavojų iš oro.

Nuo praėjusių metų rugsėjo Latvijos rytinėje pasienio zonoje nuolat budi Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinės gynybos padaliniai, kurių užduotis prireikus numušti oro erdvę pažeidusius orlaivius. Svarbu, kad visos radarų sistemos turi ribotas galimybes aptikti ir aiškiai identifikuoti ypač žemai skrendančius objektus, todėl priešlėktuvinės gynybos padaliniai turi pateikti vadavietei vizualinį taikinio patvirtinimą. Siekiant sumažinti riziką, susijusią su raketų „RBS - 70“ panaudojimu prireikus, parengtas bendradarbiavimo algoritmas su „Latvijas Gaisa satiksme“, kad būtų galima operatyviai uždaryti oro eismą. Taip pat gynybos kontekste ypatingą reikšmę turi dronų-perėmėjų vystymas, kurie leis numušti agresorės valstybės dronus žymiai saugesniu būdu. Latvijoje yra įmonių, kurios dirba prie naujų dronų-perėmėjų gamybos, ir Nacionalinės ginkluotosios pajėgos su jomis bendradarbiauja, suteikdamos galimybę atlikti bandymus saugioje aplinkoje.

Daugiasluoksnė priešlėktuvinės gynybos sistema Latvijoje yra įgyvendinimo stadijoje. Latvija užsakė vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos įrangą „IRIS - T“, ir papildomi jau esamų priešlėktuvinės gynybos raketų atsargos. Tuo pat metu analizuojama naujų, mažesnių ir pigesnių raketų kūrimas ir įsigijimas. Taip pat dirbama prie dronų-perėmėjų vystymo ir naujos oro erdvės stebėjimo sistemos įdiegimo, pavyzdžiui, akustinę stebėjimo sistemą, kuri – skirtingai nuo ginkluotųjų pajėgų turimų elektromagnetinių radarų – sugebės aptikti ir identifikuoti ypač žemai skrendančius objektus.

Vengimas dronų nėra kasdienybė

Iš šiek tiek biurokratiškai sauso teksto turime suprasti, kad NBS ir VUGD išbandė informacijos mainų algoritmus, kad yra bendradarbiavimo algoritmas su „Latvijas Gaisa satiksme“, kad Latvijoje yra įmonių, kurios dirba prie naujų dronų-perėmėjų gamybos, kad daugiasluoksnė priešlėktuvinės gynybos sistema yra įgyvendinimo stadijoje ir t. t. Atvirai kalbant, užtikrintas saugumo jausmas nuo viso to neatsiranda. Bet akivaizdu, kad karinių paslapčių yra daug, ir niekas neketina jų viešai aptarinėti – todėl ir šis neužtikrintumas.

Tai patvirtina ir Ilzė Dāmė, VUGD Prevencijos ir visuomenės informavimo skyriaus vadovė: „Taip, mes koordinuojame veiksmus su NBS, bet apie tai, kaip tai vyksta, mes negalime pasakoti. Prireikus bus naudojami algoritmai, bet – kokie jie, atskleisti negalime. Tačiau signalus visuomenei mes duosime. Taip pat ir NBS turi informuoti visuomenę: ką daryti, kur eiti.“ Ji taip pat primena, kad vengimas dronų nėra mūsų kasdienybė. Bent jau kol kas.

Normaliai gyventi nenormaliomis sąlygomis?

Politologas Filipsas Rajevskis mano, kad Latvijos gyventojams dar nėra susiformavęs tvarus baimės jausmas dėl dronų. „Pas mus įskrido tik vienas dronas, ir tas pats „be blogų ketinimų“, – ironizuoja Rajevskis. „Tačiau žmonės iš tikrųjų neįsisavina ir nesupranta drono pavojaus, nes visa tai pradeda suprasti tik tada, kai kažkas pradeda kristi ant galvos. Bet ši patirtis nėra perpasakojama. Vienoje iš Europos šalių nuo drono nuolaužų, atrodo, Lenkijoje, žuvo kažkoks ūkininkas – ir tai buvo visiškai kita patirtis,“ – sako Rajevskis.

Ir tada, mano politologas, prasideda didžiulės problemos – tiek tiems, kurie tai „organizavo“, tiek tiems, kurie turėjo tai užkirsti kelią. „Tada, kai žmonėms tokie dalykai tampa svarbūs, tai reiškia, kad jau per vėlu“, – priduria Rajevskis. „NBS užduotis yra užkirsti kelią tokiems išpuoliams, atsakyti, bet VUGD jau niekas nekaltins, kad kažkas užsidegs.“

Rajevskis mano, kad į Lenkijos oro erdvę įskridę 19 dronų (kai kuriuose šaltiniuose minimas mažesnis skaičius) buvo akivaizdus NATO sienų pažeidimas: „Rusai tikrina: ką dabar darys NATO? Rusai juk žino, kiek dronų jie paleido, kiek buvo numušta ir t. t. Tai yra informacija apie kovinius pajėgumus.“ O tai, kas vyksta prie sienos, yra gana keista, mano Rajevskis: „Vis dar leidžiamas autobusų eismas į agresorės valstybes.“ Nors reikėtų šias sienas uždaryti, o ne gerinti pasienio punktų būklę… Žinoma, Europos šalims svarbu išsaugoti ekonominius ryšius su Vidurinės Azijos šalimis, kurias galima pasiekti per Rusiją.

Bet svarbiausia, anot Rajevskio, yra tai, kad mes turime būti pajėgūs gyventi normalų gyvenimą nenormaliomis sąlygomis. „Apie tai man pasakojo ukrainiečiai: didžiausia užduotis buvo tokia – kad žmonės netaptų paralyžiuoti. Jei žmonės yra paralyžiuoti, tada ir valstybė yra paralyžiuota – bet ji turi dirbti, kad galėtų gintis. Kepėjui reikia kepti duoną, daktarui – gydyti žmones, mokytojui – mokyti vaikus. Tą patį turime daryti ir mes – dirbti savo darbą, lygiagrečiai palaikydami saugumą. Dabar beveik visur yra taip – gyventi normalų gyvenimą nenormaliomis sąlygomis.“