Tūkstančiai Rusijos ir Baltarusijos karių. „Prasideda...“

Jos truks iki rugsėjo 16 d. ir apims branduolinių ginklų simuliacijas. Kremlius tvirtina, kad pratybos nėra nukreiptos prieš nieką, tačiau NATO yra rimtai susirūpinusi dėl Maskvos ketinimų, kaltindama ją „agresyviu“ jėgos demonstravimu. Todėl Lenkija, Lietuva ir Latvija toliau laikosi padidintos parengties.

„Zapad 2025“ pastato NATO į keblią padėtį, ypač praėjus kelioms dienoms po to, kai Lenkija apkaltino Maskvą įtampos eskalavimu dėl Kremliaus atsiųstų dronų.

Pratybos taip pat vyksta tuo metu, kai Rusijos pajėgos stumia per plačią fronto liniją Ukrainoje ir intensyvina atakas prieš Ukrainos miestus.

NATO rytiniame flange esančios valstybės narės, besiribojančios su Baltarusija (Lenkija, Lietuva ir Latvija), yra sustiprintos parengties būsenoje. Visos jos sugriežtino saugumo priemones prieš pratybas, o Lenkija įsakė iki atskiro pranešimo visiškai uždaryti savo sieną su Baltarusija.

Tuo pačiu metu ministras pirmininkas Donaldas Tuskas perspėjo apie „kritines dienas“ šaliai. Jis taip pat pareiškė, kad Lenkija yra arčiau „atviro konflikto“ nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo.

Tačiau Maskva šiuos nuogąstavimus menkina. „Tai planuotos pratybos, jos nėra nukreiptos prieš nieką“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, atmesdamas teiginius, kad „Zapad 2025“ yra „agresyvus“ jėgos demonstravimas.

Tuo pačiu metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat perspėjo apie Rusijos piktavališkus ketinimus. „Tokių Rusijos veiksmų reikšmė tikrai nėra gynybinio pobūdžio ir nukreipta ne tik prieš Ukrainą“, – sakė jis.

Pratybos „Zapad 2025“, kurios paprastai vyksta kas ketverius metus, yra pirmosios per plataus masto konfliktą Ukrainoje. Jos turėtų trukti iki rugsėjo 16 d. Maskva į panašias pratybas 2021 m., likus vos keliems mėnesiams iki puolimo Ukrainoje pradžios, pasiuntė apie 200 000 karių. Tačiau manaoma, kad šių metų pratybos bus gerokai mažesnės, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kare dalyvauja šimtai tūkstančių Rusijos kariškių.

Baltarusija sausio mėnesį paskelbė, kad pratybose dalyvaus 13 000 karių, tačiau gegužę pranešė, kad šis skaičius bus sumažintas maždaug perpus.

Daug kalbėta apie tai, kad „Zapad 2025“ skirtos imituoti Suvalkų koridoriaus – geografinio tarpo, besidriekiančio palei Lenkijos ir Lietuvos sieną, kurį riboja Baltarusija ir Rusijos Karaliaučiaus eksklavas – aneksiją.

Šis koridorius laikomas silpnąja NATO vieta ir gali tapti pirmuoju potencialios Rusijos atakos taikiniu. Baltarusijos diktatorius Aleksandras Luakšenka šiuos nuogąstavimus atmetė kaip „visišką nesąmonę“.

Anksčiau šiais metais Baltarusijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi šalies gynybos ministru, pranešė, kad pratybos buvo perkeltos nuo sienų su Lenkija ir Ukraina, siekiant „sumažinti įtampą“.

Nepaisant šių pareiškimų, Lenkija uždarė kelis likusius pasienio punktus su Baltarusija, sulaukdama Maskvos kritikos. Oro eismas palei rytinę sieną taip pat buvo apribotas.

Rusijos taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje suteikė pratyboms visiškai naują aspektą. Minskas rugpjūtį paskelbė, kad pratybose bus naudojama nauja Rusijos eksperimentinė raketa „Orešnik“, galinti nešti branduolines galvutes, taip pat bus rengiamos branduolinio smūgio pratybos.