Įtampa tarp Rusijos ir NATO
.


Vokietijos spauda apskritai palankiai vertina NATO reakciją į Rusijos dronų ataką prieš Lenkiją. Tuo tarpu „Sueddeutsche Zeitung“ straipsnio autorius mano, kad NATO suklupo tiek karine, tiek politine prasme.


Po Antrojo pasaulinio karo Suomija neprisijungė prie NATO, kad neprovokuotų savo didžiosios kaimynės.


Rusija Arkties vandenyne pastatė septynias karines bazes ir teigia kontroliuojanti Arktį.


Europa nėra pasiruošusi masinėms Rusijos atakoms, kurios Ukrainoje vykdomos kone kiekvieną naktį. NATO rytinio flango nesugebėjimas atsakyti į atakas yra akivaizdus.


Rusija ir jos pagrindinė sąjungininkė Baltarusija penktadienį pradeda bendras karines pratybas „Zapad 2025“.


Rusijos armija teigia esanti pasirengusi bendradabiauti su Lenkija dėl „tariamo“ dronų įsiveržimo. Rusijos pareigūnai anksčiau pabrėžė, kad „nėra jokių įrodymų, jog jų dronai pasirodė Lenkijoje“.


JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos dronų įsiveržimas į Lenkijos oro erdvę galėjo būti klaida.


Ekspertai perspėja, kad po dronų atakos prieš Lenkiją Rusija gali netyčia ar tyčia sunaikinti virš Europos skrendantį civilinį orlaivį.


Bepiločių orlaivių ataka prieš Lenkiją buvo ne tik Kremliaus provokacija, bet ir signalas: kas nutiks, jei Narvoje ar Rygoje pasirodys Rusijos kariai arba „maži žalii žmogeliukai“?