„Dar viena ataka tik laiko klausimas.“ Ką dabar turėtų daryti Lenkija ir NATO? „Tik tada Putinas sustos“

Kariuomenė numušė dronus, kurie naktį iš antradienio į trečiadienį praskrido virš Lenkijos. „Rusijos dronų įvykdytas Lenkijos oro erdvės pažeidimas yra įspėjimas“, – sakė profesorius Vladimiras Ponomariovas. Ekspertai teigia, kad Lenkija privalo pasiruošti.

„Pirmasis Lenkijos oro erdvės pažeidimas užfiksuotas antradienį apie 23:30 val., o paskutinis – trečiadienį apie 6:30 val. Ši operacija truko lygiai visą naktį“, – trečiadienį Seime sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Iš viso tarnybos užfiksavo 19 Lenkijos oro erdvės pažeidimų.

Kaip pabrėžė ministras pirmininkas, konsultacijos su sąjungininkais vyko dėl oficialaus prašymo aktyvuoti NATO 4 straipsnį. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad NATO yra pasiryžęs ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. „Mano žinia V. Putinui labai aiški: sustabdykite karą Ukrainoje, nutraukite eskalaciją“, – pareiškė jis.

Rusijos opozicijos veikėjas, Saugumo ir tarptautinės plėtros instituto ekspertas, buvęs RF valstybės tarnybos generolas profesorius Vladimiras Ponomariovas interviu metu pabrėžė, kad Rusija ir toliau bandys Lenkijos ir viso NATO atsparumą.

„Lenkijos oro erdvės pažeidimas dronais yra įspėjimas Europai. Jei ji laikysis konsolidacijos politikos prieš V. Putiną, gali tikėtis smūgio iš Rusijos“, – sako Rusijos opozicijos veikėjas.

Jis pabrėžia, kad Rusija išnaudoja NATO viduje įvykusį akcentų pasikeitimą. „Skilimas, kai Europa yra vienoje pusėje, o D. Trumpo Amerika – kitoje, suteikia V. Putinui erdvės manevruoti.“ Pasak jo, Kremliuje girdimas pareiškimas, kad Europa prisiims didesnę atsakomybę už savo saugumą, taip pat pačios ES pareiškimai, kad ji kovos su V. Putino Rusija su tokia pačia jėga, kelia dirglumą.

Pasak profesoriaus V. Ponomariovo, Kremlių jau kelis mėnesius erzina didžiulė parama, tekanti į Ukrainą per Lenkiją. „Štai kodėl Lenkija tampa pagrindiniu priešu ir įvairių veiksmų taikiniu. Nes be jos padėti Ukrainai būtų neįmanoma“, – pabrėžia Rusijos opozicionierius.

Rusijos taktika grindžiama ne tiesioginiais išpuoliais prieš NATO šalis – šių respublikų laikas dar neatėjo – o agresyviais manevrais, hibridiniais išpuoliais, įskaitant dronų atakas. Tai skirta parodyti Rusijos pasirengimą, padidinti įtampą ir kelti grėsmės jausmą, priduria V. Ponomariovas.

Jo nuomone, incidentas įvyko ne be reikalo prieš planuojamas bendras pratybas „Zapad 2025“ Lenkijos pasienyje.

„Šiandien, manau, niekas neabejoja, kad Rusija nesustos Ukrainoje. V. Putinas didins grėsmę“, – sako jis. Jis priduria, kad Rusijos ambicijas galima pažaboti tik demonstruojant jėgą visoje NATO ir ES.

„Smogti NATO šalims bus neįmanoma, jei Europoje bus sutelktos visos pajėgos ir ryžtingai atsakyta į bet kokius agresyvius Rusijos veiksmus. Tik tada V. Putinas sustos“, – komentuoja jis. „Ne be reikalo jis vadinamas banditu. Jis yra banditas ir supranta tik jėgos argumentus“, – priduria jis.

Štai kodėl, jo nuomone, tinkamas atsakas į visus veiksmus yra toks svarbus. „Europa turi naudoti ne tik karines ir ekonomines priemones, bet ir propagandines bei pažintines. Tik tada atsiras galimybė sustabdyti agresyvius Rusijos veiksmus“, – sako profesorius V. Ponomariovas. „JAV reakcija bus svarbi“

Pasak Vidurio Europos instituto vyresniojo saugumo analitiko Jakubo Olchowskio, Rusijos veiksmai skirti patikrinti, kaip elgsis valstybė, kaip reaguos visuomenė, ką darys NATO sąjungininkai ir pats Donaldas Trumpas.

„Tai yra Aljanso sanglaudos išbandymas, ar į jį reikia atsižvelgti, ar jis gali sau leisti padaryti daugiau. JAV reakcija bus svarbi. Tai tiesiogiai nukreipta prieš D. Trumpą ir jo įvaizdį, ir jis tam yra jautrus“, –  sakė jis.

Dr. J. Olchowskis mano, kad Lenkijos sprendimas numušti šiuos dronus gali kuriam laikui atvėsinti tolesnius veiksmus. „Rusai matė, kad mes reagavome, todėl galbūt susilaikys nuo tolesnių provokacijų“, – sako jis. Tačiau jis pabrėžia, kad Lenkija turi būti pasiruošusi panašiems incidentams ateityje.

Tačiau čia reikalingos gynybos sistemos. Dronams numušti buvo panaudotos tiek Lenkijos pajėgos, tiek NATO naikintuvai. Tai veiksmingas metodas, tačiau jis taip pat labai brangus.

Kovos su dronais sistemos yra būtinos. Jos turėtų būti prioritetas, tačiau jų vis dar trūksta, kaip interviu patvirtino šiuolaikinės kovos su dronais ekspertas Zenonas Łupina. „Galime tiesiai šviesiai pasakyti, kad Lenkijai trūksta visapusiškos kovos su dronais sistemos. Šiuo metu turime tik atskirų, pasirinktų taikinių apsaugą – to negalima pavadinti nacionaline gynybos sistema“, – įvertino jis.

„Lenkijai reikia vienodo visų savo pajėgų rūšių vystymo. Šiandien atrodo, kad daugiau dėmesio skiriame šarvuočiams, tankams ir haubicoms. Tuo tarpu mums skubiai reikia tvirtesnės gynybos nuo dronų, raketų, GPS trukdymo sistemų ir kitų hibridinio karo formų. Šiuo metu mums grėsmę kelia ne Rusijos tankai, nes jie yra smarkiai užimti Ukrainoje, o dronai ir hibridinis karas. Rusija imasi kinetinių veiksmų prieš mus, siųs migrantus, siųs dronus, maitins mus propaganda ir išbandys mūsų atsparumą“, – pabrėžia dr. J. Olchowskis.

Žinoma, kaip pabrėžia dr. J. Olchowskis, sistemų kūrimas užima daug laiko ir yra brangus, tačiau to reikia skubiai. Ir čia laikas yra labai svarbus. Lenkija šiuo atžvilgiu atsilieka nuo grafiko. Tuo tarpu galime pateikti Ukrainos, kuri turėjo greitai sukurti visą gynybos sistemą nuo didžiulių Rusijos oro atakų, efektyvumo pavyzdžių.

Nesuprantu nenoro mokytis iš ukrainiečių, kurių sistemos ilgą laiką veikė „W“ (karo) režimu. Tuo tarpu mūsų armija vis dar veikia „P“ (taikiame) režime. Ukrainiečiai prisitaikė prie Rusijos vykdomo karo bepiločiais orlaiviais. Jie turi veiksmingą akustinę sistemą ir mobilius kovos su bepiločiais orlaiviais patrulius, aprūpintus lengvomis priešlėktuvinėmis baterijomis dronams numušti, aiškina Vidurio Europos instituto analitikas.