„Nereikia nė vienos kulkos. Ir visos Baltijos šalys atkirstos.“ Generolas apie silpnąją vietą, apie kurią niekas nekalba

Rugsėjo 12 d. prasidėjo Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“. Manevrai simuliuos, tarp kitko, veiksmus Suvalkų koridoriuje – pačioje jautriausioje NATO ir ES vietoje. Šis regionas svarbus ne tik iš karinės, bet ir energetinės perspektyvos – tai svarbus energetikos tiltas.

104 kilometrų Suvalkų koridoriaus ruožas dažnai vadinamas labiausiai pažeidžiama Europos vieta arba NATO Achilo kulnu, nes jis gali būti ypač pažeidžiamas galimos Rusijos atakos. Tai taip pat svarbi energetikos saugumo grandis, jungianti Baltijos šalis su žemynine Europa.

Rugsėjo 12 d. prasidėjusios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“ yra pirmos tokio masto nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Rusijos pajėgos planuoja simuliuoti Suvalkų koridoriaus užėmimą, naudoti hipergarsines „Orešnik“ raketas bei imituoti branduolinio ginklo panaudojimą.

„Visa tai numatyta Rusijos ir Baltarusijos pratybų scenarijuje. Jau seniai žinome, koks jautrus šis regionas“, – sako generolas Mieczysławas Bieniekas interviu portalui money.pl.

Jis primena, kad tai „regionas, reikalaujantis ypatingo dėmesio ne tik mums, bet ir Rusijai bei Baltarusijai“.

„Prisiminkime, kad vadinamasis „Rytų skydas“ („Tarcza Wschód“) nuolat stiprinamas ir apima šią teritoriją, – pridūrė generolas Bieniekas.

Pagal įvairius strateginius planus ir scenarijus, galimų operacijų šiame regione yra ne viena – nuo bandymų perimti teritorijos kontrolę iki hibridinių atakų.

„Geografiškai ir strategiškai tai svarbi vieta, tačiau reikia suvokti, kokia sudėtinga tai teritorija, be to, griežtai stebima. Rusai nesiryžtų sausumos atakai prieš NATO šalis“, – vertina generolas Bieniekas.

„Nereikia nė vienos kulkos. Ir visos Baltijos šalys atkirstos.“ Generolas apie silpnąją vietą, apie kurią niekas nekalba

Net jei tiesioginė ataka prieš Suvalkų koridorių būtų sudėtinga, šis regionas gali būti pažeidžiamas sabotažo veiksmų. Čia eina pagrindinė energetinė jungtis „LitPol Link“ – itin svarbi ES energetikos tinklams. Ji yra dalis vadinamojo Baltijos žiedo dalis.

„Suvalkų koridorius yra strategiškai svarbus ir iš energetinės perspektyvos“, – patvirtina portalui money.pl Maciej Wapiński, Lenkijos operatoriaus PSE atstovas, atsakingas už perdavimo infrastruktūros saugumą.

„LitPol Link“ jungtis užtikrina sinchroninį žemyninės Europos ir Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – tinklų darbą.

Po „Harmony Link“ povandeninio kabelio projekto žlugimo, kuris turėjo sujungti Klaipėdą su Vladislavovu, nuspręsta plėsti jungtį sausumos keliais per Suvalkų koridorių, jungiant Ełk Bis stotį Lenkijoje su nauja Gižų stotimi Lietuvoje. Parengiamieji darbai jau vyksta, projekto užbaigimas planuojamas 2030 m.

„Harmony Link“ jungtis bus požeminė. Tai kur kas brangesnis sprendimas dėl naudojamų technologijų ir statybos būdo, o gedimo atveju remontas užtrunka žymiai ilgiau. Vis dėlto, dėl saugumo ir geopolitinės įtampos nuspręsta ją tiesti po žeme“, – sako Wapiński.

Šiuo metu veikianti „LitPol Link“ linija yra oro linija.

„Ši jungtis labai svarbi europiniam sistemų tinklui, todėl nuolat stebima. Tai vienintelė sinchroninė jungtis tarp Baltijos šalių ir žemyninės Europos. Baltijos šalys turi energetikos tiltus su Skandinavijos šalimis, bet tai nuolatinės srovės jungtys – jos leidžia keistis energija, bet neužtikrina sinchroninio darbo“, – aiškina PSE atstovas.

Rusijos ir Baltarusijos kariai prie sienos: „Veikia krizės štabas“

„Jau vien pratybos prie Lenkijos sienos yra provokacija. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad „Zapad-2025“ metu Rusija imsis papildomų provokacijų. Turime būti tam pasiruošę“, – pabrėžia generolas Bieniekas.

Kaip užtikrina PSE atstovas, Lenkijos operatorius yra pasiruošęs visiems scenarijams.

„Esame visiškai pasirengę gedimo atvejui. Tiek Lenkijos, tiek Lietuvos komandos pasiruošusios kuo greičiau taisyti jungtį“, – pabrėžia Wapiński.

Priminsime, kad šių metų vasarį Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemos buvo atjungtos nuo Rusijos IPS/UPS sistemos, o kitą dieną sinchronizuotos su Vakarų Europos tinklu. Šiuo jautriu metu PSE specialūs sraigtasparniai patruliavo „LitPol Link“ maršrute. Saugesnių priemonių imtasi ir Lietuvoje.

Paklaustas, ar pratybų metu bus vykdomi tokie patruliavimo skrydžiai, PSE atstovas atsakė:

„Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios galioja padidintos parengties režimas, infrastruktūra nuolat stebima. Įmonėje veikia krizės štabas. Sistema veikia stabiliai, bet laikomės įprastų procedūrų pagal galiojantį pavojingumo lygį. Esame pilnai pasiruošę ir „Zapad-2025“ pratyboms. Mūsų sraigtasparniai taip pat pasirengę ir vykdo operacijas pagal poreikį. Bendradarbiausime su valstybės saugumo institucijomis. Jei bus prašoma pagalbos, esame pasiruošę“, – pabrėžia PSE atstovas.

Generolas: būsime budrūs

Ekspertai, su kuriais kalbėjosi money.pl, neabejoja, kad Rusija testuos NATO atsparumą įvairiomis provokacijomis, o precedento neturintis Lenkijos oro erdvės pažeidimas rusų dronais buvo įspėjimas.

„Nemanau, kad kitos provokacijos bus tokios akivaizdžios kaip pastarasis Lenkijos oro erdvės pažeidimas. Rusai labai stebėjo mūsų ir NATO reakcijas. Veiksmai buvo greiti ir efektyvūs. Aljansas sureagavo. Šia provokacija Putinas tik sustiprino NATO valstybių konsolidaciją. Dabar jie greičiausiai nebesiryš rizikuoti“, – vertina generolas Bieniekas.

Nepaisant to, energetikos tiltas išlieka jautriu tašku. Pastaraisiais metais daug „incidentų“, sukėlusių elektros kabelių, vamzdynų, elektrinių bei perdavimo stočių pažeidimus, rodo, kad kritinė infrastruktūra gali tapti hibridinio karo taikiniu.

„Galimas „LitPol“ pažeidimas būtų rimta grėsmė, tačiau tai nereiškia šių šalių nedelsiamo atjungimo nuo energijos tiekimo. Jos turi savas gamybos galias ir tarptautines jungtis“, – ramina Wapiński.

„Zapad-2025“ manevrai baigsis rugsėjo 16 d.

„Niekas neabejoja Rusijos ketinimais. Būsime budrūs“, – užtikrina generolas Bieniekas.