Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Po Antrojo pasaulinio karo Suomija neprisijungė prie NATO, kad neprovokuotų savo didžiosios kaimynės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tik tada, kai pasaulis pamatė, ką Rusija sugeba Ukrainos atveju, suomiai nusprendė prisijungti prie aljanso. Tai, kartu su didėjančia įtampa, pastatė Helsinkį į pagrindinį Kremliaus taikinį. „Suomija akivaizdžiai ruošia placdarmą atakai prieš mus“, – teigia Dmitrijus Medvedevas, grasindamas „visišku Suomijos valstybingumo žlugimu“. Nuo 2022 m. išpuolio Ukrainoje Kremlius vykdo sąmoningą dezinformacijos strategiją. Pagrindiniai naratyvai apima kaltinimus „nacizmu“, kaltinimus „genocidu prieš rusakalbius Ukrainos gyventojus“ ir teiginį, kad karą pradėjo „kolektyviniai Vakarai“. Rusija tokiais klastingais pareiškimais bando pateisinti savo invaziją į Ukrainą. Tačiau dabar atrodo, kad Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas naudoja tą pačią taktiką prieš Suomiją. Kaip praneša Karo studijų institutas (ISW), Medvedevas atvirai grasina Suomijai. Pirmadienį Medvedevas rašė, kad Suomija neturi „pamiršti“, jog konfrontacija su Rusija „gali lemti visišką Suomijos valstybingumo žlugimą“. Medvedevas eina dar toliau: „Suomija, matyt, ruošiasi mums pulti“. Nurodyta šio teiginio priežastis – naujasis NATO sausumos pajėgų regioninis štabas Suomijoje, netoli sienos su Rusija. Po Antrojo pasaulinio karo Suomija neįstojo į NATO, kad neišprovokuotų savo didžiosios kaimynės. Tik tada, kai pasaulis pamatė, ką Rusija sugeba Ukrainos atveju, suomiai nusprendė prisijungti prie aljanso. „Esame pasirengę ginti kiekvieną savo šalies kvadratinį metrą“, – sakė Suomijos štabo viršininkas Vesa Virtanenas. Be to, Medvedevas užsimena apie Suomijos istorinius ryšius su nacistine Vokietija. 1940-aisiais Suomija siekė išplėsti savo sienas į dabartinės Rusijos teritoriją. Saugumo Tarybos viceprezidentas tai laiko giliai įsišaknijusiu „agresyviu požiūriu“, kurį Maskvos režimas apibūdina kaip „rusofobišką“. Jis teigia, kad Suomijos valdžia praeityje bandė sunaikinti etninių rusų „istorinį ir kultūrinį tapatumą“ ir vykdyti „genocidą prieš slavų gyventojus“. Dabar NATO Suomiją naudotų kaip „trampliną puolimui“ prieš Rusiją. Šie teiginiai labai panašūs į Kremliaus skleidamą dezinformaciją karo prieš Ukrainą metu. Vienas iš kaltinimų buvo tas, kad Kyjvas vykdo „genocidą prieš rusakalbius gyventojus Donbase“ ir kad Rusija tik gynėsi nuo Ukrainos išpuolio. Kokia tiesa šiuose teiginiuose? Jie melagingi. Iš tiesų, nuo 1941 iki 1944 m. Suomija kariavo prieš Sovietų Sąjungą kartu su nacistine Vokietija. Suomija tik siekė atgauti teritorijas, kurias sovietai užėmė per žiaurų 1939–1940 m. Žiemos karą. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, didelė dalis šios prarastos teritorijos buvo perduota Sovietų Sąjungai. Apie 400 000 suomių buvo priversti palikti savo namus priešui ir persikelti kitur. Medvedevo grasinimas Suomijai atitinka Kremliaus strategiją bauginti NATO šalis arba pateisinti būsimą Rusijos agresiją, rašo ISW. Dar kovą Rusijos prezidento patarėjas Nikolajus Patruševas pareiškė, kad Suomija bando „išnaikinti“ slavų gyventojus. Pats Putinas 2023 m. gruodį taip pat grasino suomiams, teigdamas, kad NATO „įtraukė“ Helsinkį į aljansą ir kad Suomija susidurs su „problemomis“. Pasiteisinimas, kad Rusijai reikia apsisaugoti nuo „Vakarų imperializmo“, jau atsirado per išpuolį prieš Ukrainą. Kremlius save pristato kaip laisvės kovotoją ir „tradicinių vertybių“ gynėją. Tai lydi vis dažnesni kaltinimai tariama „LGBT propaganda“ iš Vakarų.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|