Košmaras tapo tikrove: ar žinojote, kad Rusija jau paruošė ginklų sandėlius Europoje?

Olena Ksantopulos savo feisbuke  teigia, kad Didysis karas yra neišvengiamas, nes Vakarų šalys, po Šaltojo karo pabaigos, tapo godžios, korumpuotos ir naivios. Jos pačios stiprino priešus, pavyzdžiui, Kiniją, perduodamos jai technologijas, ir tapo priklausomos nuo Rusijos energijos. Taip pat Europa, atverdama sienas migrantams ir mažindama išlaidas gynybai, tapo pažeidžiama iš vidaus.

Autorė pabrėžia, kad Rusija ruošiasi karui, slapta kurdama ginklų sandėlius Europos šalyse. Lenkijos dronų incidentas, kurio metu buvo numušti tik 4 iš 23 dronų, atskleidė NATO silpnumą. Autorė taip pat abejoja Vakarų šalių, ypač Vokietijos, pasirengimu gintis, cituodama apklausas, rodančias, kad tik 20 % vokiečių yra pasirengę ginti savo šalį.

Pilnas tekstas:

SITUACIJA

Ji bręsta. Aš turiu omenyje situaciją. Ir dabar klausimas tik tas – kada? Ne „jei“, o „kada“. Aš rašiau apie Didžiojo karo neišvengiamumą nuo pat plataus masto invazijos pradžios. Didysis karas, deja, yra neišvengiamas, kad ir kaip giliai Vakarų politikai slėptų savo galvas smėlyje. Jo neišvengiamumas slypi faktuose, kurių neįmanoma paneigti.

Vėlgi, dideliam apgailestavimui, kad nepasakyčiau, dideliam nusivylimui, situacija susiklostė ne mūsų naudai. Tam, kad atsidurtum ten, kur dabar yra Vakarai, reikėjo labai pasistengti. Ir stengėsi. Daugiau nei tris dešimtmečius stengėsi.

Pasibaigus Šaltajam karui, Vakarams pasirodė, kad jie nugalėjo savo priešus visiems laikams. Ir prasidėjo istorinis atsipalaidavimo periodas, kuriam būdingas nepasotinamas godumas ir politinis pardavimas. Korporacijos augino ir atvedė į valdžią savo politikus, kurie, grąžindami skolą už tai, kad turtingi dėdės katapultavo juos į valdžią, vykdė visus korporacijų norus. Tačiau ofšorų ir pelno slėpimo jiems pasirodė nepakankamai. Godumas diktuoja ir formuoja mentalitetą. Pinigai daro pinigus, o parduoti galima viską! Ir štai korporacijos, vejantis super pelnus, ėmė perkelti savo įmones ten, kur darbo jėga beveik nieko nekainavo. Į tuomet apleistą Kiniją. Tolesnę istoriją žinote. Kinija išmoko visko, pavogusi visas įmanomas technologijas ir „know-how“. Kol mokėsi, ypač nesirodė. Iki neseniai, kai Xi surengė savo parodomąjį paradą. Kol Trampas puošė savo Ovalinį kabinetą auksiniais niekučiais, Xi jam parodė visai kitokius niekučius. Manau, tai buvo šokas daugeliui Vakaruose.

Kinija atvirai pareiškė savo teises kol kas į vieno iš pasaulinio dominavimo lyderių vaidmenį. Bet ji žino, kur eiti – į vienvaldį dominavimą. Tai – tikslas. Beje, susiklosčiusioje situacijoje, visiškai pasiekiamas.

Europa taip pat pasižymėjo. Atsigavusi ir atstatyta po Antrojo pasaulinio karo, o paskui sulaukusi Berlyno sienos griūties ir Blogio Imperijos žlugimo, Europa patikėjo, kad taika, demokratija ir laisvė – tai amžinai. Tikėjimas viskuo, kas gera, padarė Europą naivią, korumpuotą ir lengvai manipuliuojamą. Būtent todėl poniai Merkel ir jos draugui čekistui taip lengvai pavyko įvykdyti bendrą specialiąją operaciją, kurią sudarė du etapai. Pirmiausia atimti iš Europos ekonominį savarankiškumą, užkabinant ant Rusijos energijos išteklių, o paskui, tyliai ją okupuoti, priverčiant atverti savo sienas ir glėbį tiems, kurių užduotis yra sunaikinti ne tik Vakarų civilizaciją, bet ir visą baltąją rasę. Kvaila Europa užsimetė ant savo veidelio multikultūralizmo vualį, nusprendusi sumažinti savo armijas ir išlaidas gynybai musulmonų migrantų naudai, kurie gavo didžiules pašalpas, sėdėjo namuose ir be galo pildė savo neapykantą naujomis kartomis.

Jūs sakysite, aš perdedu? Anaiptol. Netgi atvirkščiai. Realybė yra daug baisesnė. Europos politikai puikiai supranta, kad, jei jie padarys ką nors ne unisonu su savo „svečių“, kurie iš tikrųjų tapo šeimininkais Europoje, nuotaikomis, jiems nebus gerai. Prasidės tai, kas dabar vyksta Prancūzijoje, kur protestai prasidėjo po socialinio nepasitenkinimo šūkiais, bet labai greitai virto reikalavimais sunaikinti Izraelį. Ir štai, Ispanijos premjeras apgailestauja, kad jo šalis neturi branduolinės bombos, kad „sustabdytų Izraelį“, o Belgija uždraudžia Miuncheno filharmonijos orkestro pasirodymą, nes netrukus jam vadovaus dirigentas žydas. Europoje pastatytame kalifate visa tai atrodo logiška. Bet tai dar ne viskas.

Papasakosiu jums kai ką. Graikijoje, maždaug prieš dvi savaites, specialusis policijos skyrius vykdė operaciją prieš narkotikų prekeivius. Netikėtai operacijos metu buvo aptikta keletas ginklų sandėlių – automatų, prieštankinių minų ir t. t. Naujų ginklų atsargos sužavėjo visus. Paaiškėjo, kad ginklus šiuose sandėliuose organizavo kažkoks Rusijos „verslininkas“ per Rusijos vienuolynų popus Atono kalne (prakeiktas veisykla) ir per korumpuotus Graikijos policininkus. Buvo areštuota kelios dešimtys žmonių, kurie pradėjo kalbėti. Po kelių dienų panašūs sandėliai buvo aptikti Italijoje ir Suomijoje. Du dideli sandėliai su 110 šaunamųjų ginklų vienetais, 100 tūkst. šovinių, skeveldrinėmis granatomis, prieštankine amunicija buvo aptikti Kuovolos mieste, maždaug 100 km. nuo sienos su Rusijos Federacija. Aš niekada necitavau propagandistų, bet dabar tai verta padaryti: „Suomija greičiau nei Ukraina tampa fašizmo veisykla“, – pareiškė Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Kartapolovas. Anot jo, Rusija pasirengusi ginti savo interesus, o jei Suomijos valdžios politika prives prie „tragiškų pasekmių“, tai bus jų sąžinei. O štai ką pasakė Duginas: „Mūsų dronai Lenkijoje – puikus momentas, kad pradėtume totalią mobilizaciją Rusijoje. Šiąnakt mes patikrinome vieną iš didžiausių priešų, Lenkiją, ir visą NATO. Rusijos dronai parodė priešų silpnumą. Atėjo momentas skelbti totalią mobilizaciją ir naudotis šiuo silpnumu, atakuoti! Tikiuosi, niekas negalvoja, kad mes savo šventame kare apsiribosime pergale prieš Kyjivo režimą“.

Štai taip. Aš kažkodėl neabejoju, kad ginklų sandėliai, apie kuriuos aš rašiau aukščiau, egzistuoja praktiškai visose Europos šalyse, kur Kalašnikovo automatai ir prieštankinės minos tiesiog laukia savo valandos.

Dabar aptarkime dar vieną siaubingą temą. Po Antrojo pasaulinio karo Europa tradiciškai ir įprastai rėmėsi Jungtinių Valstijų gynyba. Trampas buvo teisus vienu atžvilgiu – Europa pumpavo Rusiją pinigais ir tuo pat metu prašė Amerikos apsaugos nuo Rusijos grėsmės. Kas tai, jei ne atviras dviveidiškumas? O dabar Europai pasakė „ne“, lengvas gyvenimas baigėsi. Ir Europai teko prisiminti, kad multikultūralizmas nesuveikė, o toliau būti „socialine valstybe“ yra per brangu. Nepavyksta ir brolius musulmonus išlaikyti, ir savo šalių gynybą stiprinti. O kol ateina karčia tiesa apie nuosavą ateitį, reikia kaip nors laviruoti, užmaskuojant tiesą melu, kad piliečiams niekas negresia ir jie gali jaustis ramiai. Todėl 23 Rusijos dronų įsiveržimas į Lenkijos oro erdvę politikų lūpose tapo tik „nesusipratimu“. Invazija, žinoma, buvo tikslinga ir nebuvo nesusipratimas, o štai tai, kad iš 23 buvo numušti tik 4 dronai, buvo didžiulis nesusipratimas.

O dabar atsakykite į klausimą – ar tokia Europa pasirengusi atremti Rusijos fašizmo puolimą? Aš turiu didelių abejonių.

Papasakosiu jums dar kai ką.

Neseniai „Bild“ pasirodė straipsnis apie pokalbį, kuris sukėlė daug triukšmo Vokietijoje. Turiu ištraukų iš šio straipsnio savo TG kanale. Kalbėjosi karys ir rašytojas-tinklaraštininkas. Karys pasakė, kad nuėjo į armiją todėl, kad jam reikėjo pinigų, bet laikui bėgant suprato, kad jis nori ginti laisvę ir demokratiją. Į tai žinomas Vokietijoje tinklaraštininkas atsakė jam, kad jokia valstybė nėra verta, kad už ją atiduotum gyvybę, ir kad geriau okupacija nei mirtis. Tame pačiame straipsnyje buvo minima, kad tik 20 % vokiečių yra pasirengę ginti Vokietiją nuo priešo. Kiti, matyt, teikia pirmenybę okupacijai. Štai tik kokiai ir ką jie žino apie Rusijos okupaciją? Gaila, kad negali paklausti savo prosenelių, ką su Vokietijos moterimis darė sovietų kareiviai ir kiek vokiečių buvo išprievartautos iki mirties. O, jei ši istorija per tolima kvailiams, tai tegul pažiūri filmą apie Bučą.

Mane apskritai stebina ši Z karta, pavadinusi save taip pagal paskutinę raidę anglų abėcėlėje. Tai todėl, kad jie paskutinė karta apskritai ar pirma be smegenų? Beje, tai tas pats. Šiuolaikinis jaunimas – tai karta, išauklėta ne tėvų, o įrenginių, kurie negali nei paaiškinti, nei papasakoti, nei išmokyti gyventi. Kad suvirškintų visą prieinamą informaciją, reikia turėti bazinį išsilavinimą, taip pat tam tikrą dalį moralės. Tada, galbūt, ir Rusijos okupacija pasirodytų visame savo teisingame siaube. Nes gulėti rūsyje savo paties išmatų baloje ir su kulka pakaušyje – visai ne piknikas, o Rusijos okupacijos realijos. Nebešnekant apie tai, kad okupantai vis tiek gins į mirtį, tik mirti teks ne už laisvą Vokietiją, o už fašistinę Rusiją. Ukrainos gynėjai būtent todėl tris metus stovi iki mirties – kad jų šeimos nesužinotų, kas yra Rusijos okupacija.

Istorija neatleidžia, ar ne? Pastatydama save pačią nuo kojų ant galvos, ji vis dėlto kartojasi pagrindiniame – neišvengiamuose karuose dėl valdžios ir dėl tikėjimo.

Baigdama, noriu pasakyti porą žodžių apie pacientą iš Ovalinio kabineto. Ar dar liko tie, kurie galvoja, kad jis teisingoje pusėje? Artėjant Rusijos ir Baltarusijos pratyboms, jis nutraukė karinę pagalbą Rytų Europos šalims, tiems, kurie yra priešakiniame fronte. Vargšas Trampas iš visų jėgų tranko į duris, už kurių susikūrė Diktatorių internacionalas, bet jo neįleidžia. Dar neprisimena, neįrodė, kad sugeba paversti savo šalies gyventojus ekzaltuotu bandos lygio gyvuliu, užkabintu ant propagandos narkotiko, kad gali paversti amerikiečius visiškai kontroliuojama mase, kaip Kinijoje, į kvailus ir vargšus, bet baisiai kraugeriškus orkus, kaip Rusijoje, arba į psichiškai sergančius zombius, kaip Šiaurės Korėjoje. Apie Iraną net nekalbėsiu. Ten valdžią užgrobė ne tiesiog vadai, trokštantys kraujo ir valdžios, o savanaudžiai, manipuliuojantys vargšų ir neraštingų sąmone Alacho vardu. Savanaudžiai seniūnai visiškai tiksliai žino, kad Alachas nori pirmiausia Izraelio sunaikinimo branduoliniu smūgiu, o paskui ir visų netikinčių, todėl Alachas ragina žudyti, mirti ir gaminti branduolinę bombą.

Gal verta pagaliau pasikalbėti su mūsų Dievais tiesiogiai? Užtenka slėptis už jų tylos. Paklausime jų nuomonės apie branduolinę bombą, taip pat apie visus šiuos savanaudžius su sutanomis ir turbanais, kurie, kalbėdami jų vardu, pavertė tikėjimą Dievu į instrumentą, naudojamą žmonių savo tikslams pasiekti. Nemanau, kad Alachas tiesiogiai nekenčia krikščionių. Galų gale, Koranas buvo padiktuotas pranašui Mohamedui arkangelo Gabrieliaus (angelas Džibrilis pas musulmonus). Neapykanta į tikėjimą atnešė patys žmonės ir toliau patys ją kursto. Patikėkite, Dievai neapykantos nenaikino ir raginti žudyti už tikėjimą į juos nekvietė. Atvirkščiai, Dievo sūnus Jėzus skelbė visuotinę meilę. Bet žmonės tiki ne Dievais, jie tiki tuo, kuo nori ir tuo, kas jiems patogu. Meluoja patys sau ir tiki tuo, kas netrukdo jiems nusidėti, kariauti ir, dėl pelno, naikinti viską aplink save.

Aš labai abejoju, kad paskutiniai žudymai JAV yra atsitiktiniai. Ir žvėriškas jaunos ukrainietės nužudymas visiškai atsilikusio padugnės, kuris jau seniai turėjo sėdėti už grotų, ir MAGA aktyvisto, Trampo šalininko ir Ukrainos pagalbos priešininko nužudymas – nėra atsitiktiniai. Trampui reikalingas pretekstas, kad toliau įvestų kariuomenę į valstijas – veiksmas visiškai neteisėtas, bet būtinas protestams slopinti ir diktatūrai įvesti. Šis savo darbotvarkės skatinimo būdas, pasinaudojant sukuriamais įvykiais JAV, yra puikiai atidirbtas.

Trumpai tariant, Vakarai padarė stipriais savo priešus, kad nepasakyčiau – pagimdė savo budelius. Viskas galėjo būti kitaip, bet diktatūros, naudodamos Vakarus, galvojo apie ateitį. Blogą, kruviną, neteisingą, bet apie ateitį. Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos vadai nenustojo galvoti apie savo sienų plėtimą, svajodami apie tokias sąvokas, kaip „imperijų atgimimas“ arba tiesiog kaimynų užgrobimą. Jie žinojo, kad norint įgyvendinti savo beprotybes realybėje, jiems teks kariauti ir tam ruošėsi. O kam ruošėsi Vakarai? Ir, ypač, Europa?

Europa apie nieką negalvojo, mažindama savo armijas ir išlaidas gynybai. Dabar bus skaudu ir labai blogai. Bet kokiu atveju, pirmąjį laiką po invazijos.

Visos šios kalbos apie Kinijos neutralitetą, apie Rusijos vasalinę padėtį, apie Trampo taikos planą – baltas triukšmas, kad nepasakyčiau – visiškas šlamštas. Europos šalys ilgai kramtė garantijas Ukrainai. Kokias garantijas jos gali duoti?! Pirma, garantijos duodamos taikai, o ne karui. Garantuojama taika ir saugumas. Ar matėte taiką Ukrainoje? Jei taika ar paliaubos, ar įšaldymas palei fronto liniją, tai išimtinai Kremliaus fiurerio sąlygomis. Kas tam eis?! Vadinasi, taikos nebus. Bet kažkam prireikė viso šio cirko su Europos desantu Baltuosiuose rūmuose, laižant vieną vietą Ovalinio kabineto gyventojui ir paskui visas dvi savaites ginčijantis, kas nusiųs savo karius į Ukrainą, o kas ne. Ir štai, vienu mostu visas šis šlamštas buvo nutrauktas. Koviniai dronai Lenkijos oro erdvėje užsiminė, kad taikos nebus. Ir ne tik Ukrainoje.

Ateinančios dienos nebus ramios. Ir nebus taikios. Klausimas tik vienas – kada ne dronai, o Rusijos kareiviai kirs NATO sieną, kas bus? Karas ar slenkanti okupacija, kuri, jei tikėti apklausos duomenimis, pasirodo esanti visiškai priimtinas variantas gana dideliam skaičiui Europos gyventojų.

Kodėl taip? Skaitykite straipsnį nuo pat pradžių.

Mano TG kanalas t.me/OKLG7785