Rusija bus įniršusi. Didžioji sąjungininkė nusisuko nuo jos

Serbija, iki šiol buvusi lojali Kremliaus partnerė, tyliai įsigijo „kamikadzės“ tipo dronus iš Jungtinių Arabų Emyratų. Visa tai padaryta tam, kad šalis mažiau priklausytų nuo rusų ir kinų ginklų politikos. Tiesa paaiškėjo ruošiantis kariniam paradui.

Atrodo, kad rusams pastaruoju metu nesiseka išlaikyti draugiškų ryšių – vis daugiau sąjungininkų nusisuka nuo jų. Prie šio sąrašo dabar prisidėjo ir Serbija, o Maskvoje kilo įtampa, kai paaiškėjo, jog šalis nebenori priklausyti nuo rusiškos ginkluotės.

Kaip pranešė Serbijos portalas „Tango Six“, per repeticijas prieš Serbijos vienybės, laisvės ir tautinės vėliavos dienos minėjimą pastebėti modernūs „kamikadzės“ tipo dronai, pagaminti įmonės „ADASI“, priklausančios JAE gynybos koncernui „EDGE Group“. Iki šiol Belgradas neskelbė jokių šio sandorio detalių.

Smūgis Putinui – didysis sąjungininkas nusisuka nuo Rusijos

Kalbama apie du dronų tipus – „Shadow 50“ ir „Shadow 25“.

„Shadow 50“ – sunkesnės konstrukcijos, sveria 135 kg, gali gabenti iki 50 kg kovinį užtaisą, turi 250 km veikimo nuotolį, gali skristi iki 9 valandų ir pasiekti 167 km/val. greitį.

„Shadow 25“ – lengvesnis, sveria 103 kg, gali gabenti iki 25 kg krovinį, o jo greitis viršija 400 km/val.

„Defense Express“ analitikų teigimu, dronų įsigijimas iš JAE rodo galimą Serbijos ginkluotės politikos pokytį. Iki šiol šalis daugiausia rėmėsi rusiška ginkluote, o pastaraisiais metais ir kiniška – buvo įsigijusi dronus CH-92 bei raketų sistemas FK-3.

Sprendimas pirkti iš JAE gali būti sąmoningas bandymas išvengti politinių pasekmių, kurias keltų nauji kontraktai su Rusija ar Kinija. Nors JAE siūlomi sprendimai yra brangesni, jie nesukelia įtampos su Europos Sąjunga. Tai ypač svarbu artėjant pratyboms „Peacekeeper 2025“, kai Briuselis laukia iš Serbijos aiškios strateginės krypties deklaracijos.

Kremliaus sąjungininkė tyliai pakeitė kursą

Nėra žinoma, kiek „Shadow 50“ ir „Shadow 25“ egzempliorių nupirko Serbija ar kada tiksliai įvyko sandoris. Taip pat neskelbiamos ir finansinės sąlygos. Analitikų manymu, faktas, kad apie pirkimą sužinota tik per parado repeticijas, nėra atsitiktinumas – Belgradas vengia viešų pareiškimų dėl karinės partnerystės, ypač kai tai reiškia atsitraukimą nuo rusiškų ir kiniškų tiekėjų.

Įtampa tarp Rusijos ir Serbijos – dar vienas krizės taškas

Tai – dar vienas rimtas trinties taškas Maskvos ir Belgrado santykiuose. Dar prieš paaiškėjant apie dronų iš JAE pirkimą, Rusija apkaltino Serbiją eksportuojant šaudmenis į Ukrainą – tai Maskva pavadino „smūgiu į nugarą“ iš vieno artimiausių sąjungininkų Europoje.

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR) paskelbė, kad Serbijos gynybos įmonės – neva pažeisdamos oficialią neutralumo politiką – tiekė šaudmenis Kyjivui per NATO tarpininkus, „daugiausia Čekiją, Lenkiją ir Bulgariją“. Pasak SVR, šis procesas buvo maskuojamas „suklastotais galutinio naudotojo sertifikatais ir tarpinėmis šalimis“, o kartais ir Afrikos valstybėmis.

Maskva teigė, kad kalbama apie šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių ir milijonus šaudmenų, kurie pasiekia frontą. Pareiškime teigiama, jog „Serbijos gynybos pramonė, vedama godumo, pamiršo slavų tautų brolybę ir tikruosius draugus“.

Prezidentas Aleksandras Vučičius šiuos kaltinimus griežtai paneigė, pabrėždamas, kad nors Serbija ir sudaro kontraktus su Čekija, jie nenumato galimybės reeksportuoti įrangą kitoms valstybėms. Tai – ne pirmas kartas, kai Belgradui tenka teisintis. Dar 2024 m. kovą Maskva reikalavo paaiškinimų dėl esą Ukrainai tiektų raketų, bet Serbijos valdžia tai paneigė.