40 km prieštankinių griovių ir tūkstančiai minų. Ši maža šalis ruošia Rusijai pavojingą staigmeną!

Estija nejuokauja, kai kalba apie saugumą. Iki 2027 metų pasienyje su Rusija atsiras 40 kilometrų ilgio prieštankinis griovys, o planuose – minų laukai ir šimtai bunkerių. Taip šalies valdžia siekia atsiriboti nuo rytinio kaimyno ir pasiųsti Maskvai aiškią žinią: čia nepageidaujami svečiai nepraeis.

Narva – nuo draugystės iki spygliuotos vielos

Pirmasis pusės kilometro ruožas jau iškastas, ir simboliška, kad darbai pradėti ties Narva. Tai miestas, kuriame dauguma gyventojų kalba rusiškai, o dar visai neseniai jį su Rusija jungė Draugystės tiltas. Rugpjūtį ant jo atsirado plieniniai vartai, o dabar teritoriją papildomai saugos milžiniškas griovys. Tai – iliuzijos apie gerus kaimyninius santykius pabaiga.

Natūralios kliūtys ir milijoninės išlaidos

Ne visur teks kasti platų griovį. Narvos upė ir Peipaus ežeras natūraliai saugo sieną, o pelkės veiksmingai blokuoja tankų pravažiavimą. Vis dėlto projektas kainuos milžiniškas sumas – kalbama bent apie 4,4 mln. eurų. Tai investicija į saugumą, kuri gali pasirodyti pigesnė nei galimos atakos padariniai.

Minos grįžta į pasienį

Ir tai dar ne viskas. Estija, kaip ir Lenkija bei kitos Baltijos šalys, pasitraukė iš Otavos konvencijos, draudžiančios naudoti minas. Tai atveria kelią pasienyje dislokuoti tiek priešpėstines, tiek prieštankines minas. Vadinasi, gynybos liniją sudarys ne tik grioviai ir bunkeriai, bet ir mirtini minų laukai.

Šalis Kremliaus taikiklyje

Talinas jau seniai vykdo atvirai priešišką politiką Maskvos atžvilgiu. Estija remia Ukrainą, o jos griežta antirusiška retorika daro ją vienu pagrindinių Rusijos propagandos taikinių. Prie to prisideda ir ne itin gerai vertinama rusakalbių mažuma šalyje, kas dar labiau didina provokacijų riziką. Baltijos šalys nenori laukti įvykių eigos – jos stato barjerą, kuris turėtų sustabdyti bet kokį agresorių.