Suomijos prezidentas: Šiuo metu stebime NATO 3.0 (Video)

„Jei pažvelgtume į NATO operacinį planavimą, įsipareigojimus ir pajėgumus ir palygintume juos, pavyzdžiui, su 1990-aisiais, tai būtų visiškai kitas lygis, ir todėl Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnis yra stipresnis nei bet kada anksčiau“, – sakė Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas.

Trečiadienį A. Stubbas, baigęs dviejų dienų vizitą Latvijoje, kartu su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi aplankė Liepojos karinio jūrų laivyno bazę, kur, be kita ko, susipažino su karo plaukikų (narų) operacijomis.

Interviu Latvijos televizijos stočiai LTV metu A. Stubbo buvo paklausta apie pastaruosius incidentus, susijusius su dronais, kurie iš rytų atskrido į Lenkiją ir Rumuniją, ir apie karo išplitimo į Ukrainą riziką. Suomijos prezidentas, kuris su Rusija dalijasi ilgiausia siena NATO rytiniame flange (daugiau nei 1300 km), raminamai atsakė, kad Rusija „išbando mus informaciniu karu, dronais, sabotažu, ore, jūroje ir kartais net sausumoje“.

„Matome kibernetines atakas ir kitus dalykus. Tokiose situacijose turime išlikti ramūs, susikaupę ir... santūrūs“, – pabrėžė jis.

Suomijos prezidentas taip pat gyrė NATO atsaką į dronų incidentus. Jis priminė, kad Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnio inicijavimas ir po šių įvykių tarp sąjungininkų vykusios konsultacijos buvo tik aštuntasis toks incidentas Aljanso istorijoje, t. y. nuo 1949 m.

Dėl to buvo įsteigta Rytų flango misija, kurios tikslas – sustiprinti Lenkijos oro gynybą ir pradėti dronų sienos kūrimo darbus. „Atsakymas buvo aiškus ir labai ryžtingas“, – pridūrė A. Stubbas.

Suomijos prezidentas taip pat nesutiko su teiginiu, kad Suomija – kaip žiniasklaidoje buvo pranešta šį pavasarį – Donaldui Trumpui tapus JAV prezidentu, nustojo tikėti NATO garantijomis ir pradėjo stiprinti regioninius aljansus Skandinavijoje.

Pasak A. Stubbo, tai galima laikyti „netikra naujiena“, ir jis pats pripažino, kad nematė jokių ženklų, jog JAV pasitrauktų iš 5 straipsnio sutarties. Jis pridūrė, kad toliau plėtojami labai glaudūs transatlantiniai, dvišaliai ir instituciniai santykiai su JAV, o D. Trumpo dėka NATO šalys įsipareigojo padidinti gynybos išlaidas nuo 2 iki 5 procentų BVP.

„Šiuo metu stebime NATO 3.0“, – padarė išvadą Suomijos prezidentas, kuri po dešimtmečius trukusio neutralumo nusprendė prisijungti prie Aljanso, reaguodama į Rusijos išpuolį prieš Ukrainą.