Jungtinės Valstijos grįš į Afganistaną? Trumpas dėjo bombą

Donaldas Trumpas nurodė strateginę jos vietą netoli Kinijos. Vašingtono entuziazmą slopina Kabulas. „Afganistaniečiai niekada per savo istoriją nepripažino (užsienio) karinio buvimo“, – sakė Afganistano užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Jungtinės Valstijos siekia susigrąžinti Bagramo oro bazės kontrolę, ketvirtadienį pareiškė Donaldas Trumpas. Pasak prezidento, JAV taip atkurs svarbų strateginį turtą, kuris buvo prarastas chaotiško pasitraukimo iš Afganistano metu.

„Viena didžiausių oro bazių pasaulyje. Mes ją jiems atidavėme nemokamai. Beje, bandome ją susigrąžinti“, – žiniasklaidai aiškino JAV vadovas.

Respublikonas užsiminė, kad derasi su Talibanu dėl objekto susigrąžinimo Amerikos pajėgoms. Bagramo oro bazė kadaise buvo didžiausias tokio tipo JAV karinis kompleksas Afganistane ir svarbi regioninė tvirtovė dėl artumo Kinijai.

Vis dėlto, Trumpas užsimena, kad Talibanas, kuris nuo 2021 m. sugrįžimo į valdžią kovoja su ekonomine krize, tarptautinio teisėtumo praradimu, vidiniais nesutarimais ir konkuruojančiomis kovotojų grupuotėmis, gali būti pasirengęs leisti JAV kariuomenei grįžti.

„Mes bandome atsiimti Bagramo bazę, nes jiems iš mūsų kažko reikia“, – apie Talibaną sakė Donaldas Trumpas.

Vašingtono entuziazmą slopina Kabulas. Afganistano užsienio reikalų ministerijos atstovas Zakiras Jalalay rašė, kad Afganistanas ir JAV privalo bendradarbiauti ir gali palaikyti ekonominius bei politinius santykius, pagrįstus abipuse pagarba ir bendrais interesais.

„Afganistaniečiai niekada istorijoje nepritarė (užsienio) kariniam buvimui ir (šis scenarijus) buvo visiškai atmestas derybų ir Dohos susitarimo metu, tačiau durys tolesnei sąveikai yra atviros“, – teigė Jalalay.

Nors JAV ir Afganistanas oficialiai nepalaiko diplomatinių santykių, praėjusią savaitę Talibanas paskelbė, kad susitarė su JAV pasiuntiniais dėl belaisvių mainų, siekdamas normalizuoti JAV ir Afganistano santykius.

JAV pasitraukimas iš Afganistano 2021 m. buvo 20 metų trukusio karo,  pareikalavusio didžiulių finansinių ir žmogiškųjų aukų, rezultatas, be jokių realių ilgalaikės pergalės perspektyvų.

Bideno administracija, tęsdama Donaldo Trumpo Dohoje pasiektą susitarimą, pripažino, kad Amerikos strateginiai interesai yra konkuruoti su Kinija ir Rusija, o ne tolesnis karinis įsitraukimas į Afganistaną. Didėjantis Talibano puolimas ir Kabulo vyriausybės silpnumas parodė, kad JAV karinis buvimas negarantuoja stabilumo. Sprendimą taip pat paspartino visuomenės nuomonės, pavargusios nuo karo be aiškiai apibrėžto tikslo, spaudimas.