„Iš Baltarusijos ir Kaliningrado.“ Ar artėja kažkas rimto?

Politikos apžvalgininkas Pavelas Usovas aptaria suintensyvėjusias Rusijos hibridines atakas prieš NATO šalis.

Šiuo metu Rusija demonstruoja pranašumą: ji rodo jėgą, pasitelkia psichologinį šantažą, o NATO, priešingai, atrodo sumišusi ir net pasimetusi – kartais beveik kapituliuojanti.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva išvystė kelis elementus, kurie kartu gali sudaryti plataus masto atakos prieš NATO šalis scenarijų. Jei Kremlius nuspręstų pulti Baltijos valstybes arba priartinti situaciją prie karo slenksčio, jis greičiausiai pasitelktų visą savo plataus spektro priemonių arsenalą.

Rusija atsidūrė aklavietėje: ji nebegali laimėti karo prieš Ukrainą – ekonomiškai šio karo išlaikyti nebepajėgia. Tačiau net ir priverstinė taika sukeltų milžiniškų vidinių problemų. Ką daryti su šimtais tūkstančių specialiųjų pajėgų karių? Kaip atkurti bent jau pakenčiamus santykius su Vakarais? Paradigma „normalūs santykiai su Europa“ dar ilgai išliks neįmanoma.

Maskvai nei taika, nei karas nėra įmanomi be reikšmingos pergalės arba esminių politinių nuolaidų iš Vakarų.

Todėl veikia Putino principas: „pergalė arba mirtis Rusijai“.

Eskalacija tampa beveik neišvengiama. Galimi scenarijai:

Didelio masto kiberninės atakos prieš Europos infrastruktūrą – nuo oro uostų, atominių elektrinių iki ministerijų tinklų.

Informacinės operacijos ir provokacijos, skatinančios nepasitikėjimą NATO ir Vakarų vyriausybėmis.

Masiniai dronų įskrydžiai į Lenkijos, Rumunijos, Lietuvos ir Latvijos oro erdvę – paleisti iš Baltarusijos ar Kaliningrado.

Migracijos atakų eskalacija prie Lenkijos ir Lietuvos sienų, dalyvaujant Rusijos ir Baltarusijos specialiosioms tarnyboms.

Sabotažas ES šalyse: gaisrai, „techniniai gedimai“, „atsitiktiniai“ sprogimai – aktyvuojant proputiniškas diasporas.

Tiesioginiai oro, jūros ir sausumos sienų pažeidimai, visų pirma – Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Įsivaizduokite, jei visa tai įvyktų vienu metu.

Kremlius vis dar tiki, kad nuoseklūs, hibridiniai smūgiai išprovokuos vidaus krizes NATO valstybėse, palauš Vakarų vienybę ir sukels pasitikėjimo žlugimą. Geriausiu atveju – paskatins chaosą. Blogiausiu – parodys, jog NATO nesugeba gintis net taikos metu.

O kol kas – Vakarai vis dar neatsakė adekvačiai.