„Jūs šaudote auksu į plastiką.“ Švedai mums duoda kažką kovai su Rusijos dronais

Kai virš mūsų galvų pasirodo pigūs, masiškai gaminami bepiločiai orlaiviai, atsakymas jėga – pakelti naikintuvus ir paleisti raketas – tampa absurdiškas. Tačiau tai ne tik taktinė problema, bet ir ekonominė bei pramoninė. Šiuo kontekstu pasiūlymą pateikia Švedijos įmonė „Nordic Air Defence“ (NAD): „Kreuger 100“.

Istorija prasideda nuo realios dilemos. Kariuomenės ir tarnybos turi prieigą prie aukščiausios klasės technologijų, sukurtų kovai su pažangiomis žemės–žemė arba oras–žemė raketų sistemomis. Tos pačios priemonės šiandien naudojamos atremti dronų atakas, kurie kainuoja tūkstantį kartų mažiau nei raketos, skirtos juos numušti. Šis brangus „neadekvatus atsakas“ bus vis labiau juntamas, kai dronų grėsmė taps vis labiau paplitusi. Į žaidimą įeina daugybė mažų, lengvai prieinamų platformų. Reakcija turi būti kitokia – negalima šaudyti auksu į plastiką.

Kiek tai kainuoja?

• Mažas / komercinis dronas: nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių eurų (įprasti vartotojų ir lengvieji komerciniai dronai).
• F-35 skrydžio valanda (pavyzdinė 2025 m. biudžeto norma): apie 17–18 tūkst. dolerių už valandą (tik eksploatacijos kaštai, neįskaitant ginklų).
• Pažangi sistema, pavyzdžiui, naujausia „Patriot PAC-3 MSE“, kainuoja 4 mln. dolerių.

Sluoksniuota gynyba

Švedų pasiūlymas paprastas. „Kreuger 100“ neturi ambicijų pakeisti oro pajėgų, bet gali jas palengvinti. Sistema veiks ten, kur atsiranda daug mažos vertės taikinių, ir bus tik vienas „sluoksniuotos gynybos“ elementas, apimantis tiek lengvus vietinius sprendimus, tiek sunkias strategines sistemas.

Karl Rosander, „Nordic Air Defence“ generalinis direktorius, sako:

„Negalime į kiekvieną incidentą atsakyti naikintuvais ir brangiais interceptoriais. Tai neefektyvu ir disproporcinga grėsmėms, kurios tik stiprės. Reikia sluoksniuotos gynybos: sistemų, tokių kaip „Kreuger 100“, kurios greitai ir pigiai apsaugos kritinę infrastruktūrą ir paliks oro pajėgas pavojingiausių taikinių neutralizavimui.“

Švedai nori gaminti „Kreuger 100“ Lenkijoje

NAD pasiūlymas atrodo patrauklus. Švedai siūlo ne tik technologiją, bet ir nori įtraukti Lenkijos inžinierius bei pramonės partnerius, kad gamyba vyktų Lenkijoje. Tai leidžia greičiau ir nepriklausomiau plėsti gamybą. Praktiškai tai reiškia darbo vietas, technologijų perdavimą ir galimybę greitai reaguoti krizės metu, kai importuojamos dalys gali būti sunkiai prieinamos.

Dažnai šioje diskusijoje vėl minimas „suverenitetas“.

„Mūsų tikslas – tiekti Europai ir NATO šalims sprendimus, kurie padidintų tiekimo grandinių suverenitetą ir operacinį atsparumą. Esu sužavėtas Lenkijos pažangos gynybos, karinėse ir kosmoso srityse tempu“, – pastebi Karl Rosander.

Politinė ir ekonominė deklaracija viename? Jei technologija turi būti iš tiesų naudinga, ji turi būti prieinama ten, kur jos reikia, ir gaminama ten, kur priimami sprendimai dėl jos naudojimo.

„Kreuger 100“ gali būti naudojama ir civilinėje srityje

„Kreuger 100“ sistemos taip pat gali būti naudojamos laivybos, uostų ir svarbiausių energetikos objektų apsaugai. Ten, kur didėja susidūrimų, sabotažo ar vagysčių rizika, lengvų aptikimo ir neutralizavimo punktų dislokavimas pats savaime tampa vertybe. Praktiškai tai reiškia mažesnes prastovas, pigias priemones ir greitesnę vietos tarnybų reakciją, neįtraukiant kariuomenės į žemą strateginį prioritetą turinčias operacijas.

Kritikai atkreipia dėmesį, kad pigių sprendimų gali nepakakti prieš pažangesnes platformas, naudojančias trikdžius, šifruotus kanalus ar grupinį dronų bendradarbiavimą. Todėl „sluoksniuotas“ modelis yra kertinis: „Kreuger 100“ nesiekia ir negali pakeisti oro pajėgų ar sunkių gynybos sistemų. Ji suteikia joms erdvės reaguoti ten, kur jų įsitraukimas iki šiol buvo ekonomiškai neprotingas.