„Nervų karas“ palei visą Europos sieną: įspėja apie „Kremliaus ranką“

Kodėl virš Skandinavijos pasirodė nežinomi dronai: kokius signalus jie siunčia Europai?

Skandinavijoje kilęs nerimas, kai „nežinomi“ dronai išgąsdino Oslą, Kopenhagą ir Stokholmą, jau sukėlė nemažai spėlionių, pirmiausia tarp pačių europiečių. Osle buvo pastebėti dronai, skraidantys virš karinio objekto, o du įtariamieji buvo sulaikyti. Kopenhagoje oro uosto veikla buvo sustabdyta vizualiai aptikus „didelius dronus“. Danijos policija vėliau pareiškė, kad dronus, kurie uždarė pagrindinį šalies oro uostą, greičiausiai valdė „patyręs operatorius“. Ar Rusija vėl galėtų būti už šių provokacijų, siekdama grįžti prie hibridinio karo? Jei taip, kokia tai galėtų būti užuomina Europai?

Panika ir priežastys gilesniems apmąstymams Europoje

Oleksijus Voroncovas, naujienų agentūros „UkrPres Info“ vyriausiasis redaktorius ir tiriamosios žurnalistikos agentūros „Ukrainos galia“ valdybos pirmininkas, pažymėjo, kad kariniai objektai, oro uostai ir NATO sostinės nėra atsitiktinės vietos. Jie yra strategiškai svarbūs, o ataka ar net „imituojama ataka“ galėtų sukelti chaosą.

Technologinis pasirengimas

„Dronų, kuriems reikalinga profesionali kontrolė, naudojimas rodo patyrusių operatorių ir, galbūt, karinių struktūrų dalyvavimą. Tai nebėra „entuziastų“ lygis“, – sako ekspertas.

Baimės efektas

Pasak Aleksejaus Voroncovo, net ir nepadarę fizinės žalos, dronai pademonstravo Europos infrastruktūros pažeidžiamumą. Keli „nežinomi objektai“ yra pakankami, kad paralyžiuotų oro uostą arba sukurtų pavojaus atmosferą sostinėje.

Kalbant apie tai, ar už viso to slypi Rusija, Aleksejus Voroncovas teigia, kad Europos ekspertai jau atvirai diskutuoja apie „Kremliaus rankos“ galimybę. Maskva turi ilgą hibridinių operacijų istoriją – nuo ​​kibernetinių atakų ir dezinformacijos iki „mažų žaliųjų žmogeliukų“ Kryme. Dronai virš Skandinavijos atitinka tą pačią logiką: testuoja reakcijas, daro įtaką visuomenės nuomonei ir demonstruoja vyriausybės bejėgiškumą.

„Tai naudinga Rusijai dėl kelių priežasčių: spaudimo NATO. Skandinavija yra nauja Aljanso fronto linija po Suomijos ir Švedijos įstojimo. Bet koks „triukšmas“ čia yra kolektyvinės gynybos pažeidžiamumo signalas“, – pažymėjo analitikas.

Pasak jo, kita priežastis – išsiblaškymas. Kai Europa galvoja apie savo saugumą, mažiau išteklių ir dėmesio skiriama Ukrainos rėmimui.

Ir trečia priežastis, pažymi ekspertas, – įrankių testavimas. Rusija aktyviai eksperimentuoja su nepilotuojamomis technologijomis. Dronai virš Oslo ar Kopenhagos galėtų būti „repeticija“ didesnio masto operacijoms.

Kokius signalus tai siunčia Europai? Nebaudžiamumas už provokacijas. Jei kaltininkai nebus nustatyti, Kremlius gaus aiškią žinią: dronai yra perspektyvi spaudimo priemonė. Reikia naujo saugumo. „Oro gynybos sistemos ir oro erdvės kontrolė taikiose Europos sostinėse yra silpnos“, – pažymėjo ekspertas.

Jis tęsia, kad jei NATO šalys reaguos individualiai, Maskva vėl pasinaudos prieštaravimais Aljanso viduje.

Kalbėdamas apie pasekmes Ukrainai, Aleksejus Voroncovas sako, kad pirmoji pasekmė yra argumentų sustiprinimas. Ukraina jau daugelį metų perspėja Europą apie Kremliaus hibridinį karą. Dronai virš Skandinavijos patvirtina, kad Kyjivas buvo teisus.

„Atsiveria galimybių langas. Ukraina gali pasiūlyti savo kovos su dronais patirtį, kurią įgijo kare, kaip indėlį į Europos saugumą. Tačiau kyla „nuovargio“ rizika. „Jei europiečiai pradės daugiau galvoti apie savo gynybą, pagalba Ukrainai gali tapti mažiau svarbi“, – pažymėjo ekspertas.

Jo nuomone, pasaulio stabilumui visa tai reiškia, kad hibridiniai karai tampa norma. Dronai virš Europos sostinių yra tik pradžia. Atsiveria naujas frontas „nervų kare“. Kremlius žaidžia visuomenės baimėmis. Pasaulis tampa trapus. Jei tokie incidentai baigsis žmonių aukomis arba didelio masto žala infrastruktūrai, pasaulis gali atsidurti ant naujos eskalacijos slenksčio.

„Dronai virš Oslo, Kopenhagos ir Stokholmo yra ne tik vietinis incidentas. Jie yra naujos realybės veidrodis, kai Kremliaus hibridinis karas plinta už Ukrainos ribų ir išbando Europos atsparumą.“ „Kyjivui tai proga dar kartą priminti savo sąjungininkams: Rusijos grėsmė yra pasaulinė, o „dronai virš Skandinavijos“ gali būti tik pirmasis įspėjimas“, – apibendrino ekspertas.

Europa spaudžiama sutikti su Aliaskos susitarimais

Politinis strategas ir Situacijų modeliavimo agentūros vienas iš įkūrėjų Aleksejus Golobutskis mano, kad dronų pasirodymas virš Skandinavijos buvo iš esmės laukiamas. Putinas nepasiekė priimtino rezultato konvenciniame kare, todėl grįžta prie hibridinio. Būtent tai rusai dabar darys palei visą savo tiesioginių Europos sienų ilgį: paleis dronus, kad niekas nežinotų, kada ir kur jie atvyks, ir sustabdys oro uostų veiklą.

„Užuomina paprasta: „Pasakykite Ukrainai, kad to nedarytų mūsų teritorijoje, ir mes to nedarysime jūsų teritorijoje.“ Kremlius yra tikras – ir greičiausiai teisus – kad šie „nepatogumai“ ir nuolatinis pavojus privers europiečius balsuoti taip, kaip nori Putinas, ir palaipsniui paremti Orbano ar Fico logiką: „Turime nustoti tiekti Ukrainai ginklus, ir karas tuoj pat baigsis“, – pažymėjo ekspertas.

Pasak jo, apskritai daroma viskas, kad Europa negalėtų aktyviai padėti Ukrainai, nes ji pripažįsta esamą pavojų savo teritorijoje ir nukreips išteklius į savo gynybą.

„Na, tokiu būdu Europa spaudžiama sutikti su Aliaskos susitarimais – atsisakyti Donbaso ir sutikti su laikinomis paliaubomis, nes Ukraina to padaryti negalėjo“, – padarė išvadą ekspertas.