„Visų trijų.“ Pamirštas diktatorius staiga užsimanė kėdės

Neišrinktas Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka prašo priimti jį į Ukrainos-Rusijos derybas. „Trijų slaviškų valstybių lyderiai turi susėsti ir susitarti dėl karo pabaigos“, pareiškė Lukašenka. Bet niekas jo į derybas nekviečia.

Baltarusija tyliai, be šurmulio ir protestų, praranda nepriklausomybę, o Lukašenkos valdžia jo paties šalyje bliūkšta į nieką. Lukašenka džiaugiasi, jam suteiktais Rusijos taktiniais branduoliniais ginklais. Tačiau tie ginklai jo šalyje dislokuoti ne tik be jo leidimo, bet ir be jokios naudos. Baltarusija tų branduolinių ginklų net negali naudoti. Lukašenkos įsakymas paleisti branduolinį ginklą valdžios prasme yra toks pat svarus kaip ir eilinio traktoristo. Tuo tarpu Putinas galėtų Baltarusijoje esantį branduolinį ginklą nukreipti nors ir į Minską.

„Orešnik“ istorija yra identiška – Lukašenka džiaugiasi, kad šios raketos jau atvyksta, bet jis neturės jokios galios jas paleisti.

Tačiau dabar Lukašenka mano, kad yra svarbus. Juk neseniai amerikiečiai su juo tarėsi dėl politinių kalinių paleidimo. Gavęs Putino leidimą, jis paleido grupę politinių kalinių, taip patvirtindamas, kad jo režimas vykdo represijas prieš opoziciją. Rusija leido paleisti tuos kalinius, kad iš sankcijų išsilaisvinusi „Belavia“ galėtų paieškoti orlaivių dalių.

Lukašenka teigia, kad Rusija ant stalo yra padėjusi „Ukrainai naudingą taikos pasiūlymą“. Tai ne tik nėra tiesa, bet Lukašenka net nežinotų, jei taip būtų. „Jei jie nesutiks, Rusija užgrobs visą šalį. Noriu pasikalbėti su Zelenskiu“, sakė Lukašenka. Iš tikrųjų, ir Rusija, ir Ukraina patvirtina, kad jokios derybos šiuo metu nevyksta.