„Planas B. 40 000 apmokytų kovotojų.“ Smogė žinia

Mobilizacijos Rusijoje rizika egzistuoja, tačiau Vladimirui Putinui tai yra mažiausiai pageidautinas pasirinkimas. Apie tai interviu portalui „Glavred“ kalbėjo Globalių studijų centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas Pavelas Lakičukas. Ekspertas teigia, kad Maskva turi dar dvi alternatyvas, kaip sustiprinti savo karinius išteklius be visuotinės mobilizacijos.

Kremliaus „B planas“: Baltarusija ir Šiaurės Korėja

Pasak Lakičuko, prieš skelbdamas visuotinę mobilizaciją Putinas gali rinktis du alternatyvius scenarijus:

Baltarusijos armijos perėmimas.

„Pirmasis – atimti armiją iš Lukašenkos,“ – sakė ekspertas. Jis pažymėjo, kad po pratybų Baltarusijoje rusai įgijo maždaug 40 000 apmokytų karių. Kol Rusijos karinis kontingentas tebėra Baltarusijoje, išlieka galimybė „atimti valdžią iš Lukašenkos, kad išspręstų savo problemas“. Nors tikimybė nedidelė, Maskva šį scenarijų svarsto jau seniai.

Karinės paramos gavimas iš Šiaurės Korėjos. Teoriškai Putinas galėtų pasitelkti Šiaurės Korėjos karius, kad sustiprintų savo armiją. Tačiau Lakičukas abejoja tokios pagalbos patikimumu: „Sakoma, kad Putinas jau yra apgavęs Kim Jong Uną, todėl neaišku, ar Kremlius sulauks naujos Šiaurės Korėjos karių partijos.“

Ar bus didinamas šauktinių skaičius?

Karo ekspertas Aleksejus Getmanas portalui „Glavred“ teigė, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį Rusija mobilizavo apie 150 000 karių, tačiau tai vos padengė mėnesinius nuostolius fronte. Tuo pat metu rusai planuoja rudens puolimą trimis kryptimis – Kupjanske, Pokrovske ir Zaporižioje – ir tam prireiks papildomų jėgų.

Atsižvelgiant į mažėjantį savanorių skaičių, Kremlius greičiausiai palaipsniui didins mėnesinį šauktinių skaičių dalinės mobilizacijos metu iki 50 000–60 000. Eksperto nuomone, šis procesas vyks daugiausia mažuose miesteliuose ir atokiuose regionuose, kad būtų išvengta protestų didmiesčiuose. Nors šauktiniai oficialiai neturėtų būti siunčiami tiesiai į frontą, jie gali būti priversti pasirašyti sutartis.