Rusai skelbia aliarmą. JAV ruošiasi sulaužyti svarbiausią sutartį ir pradėti „Žvaigždžių karus“?

Vašingtono ir Maskvos santykiams vis aštrėjant, Rusijos mokslininkai ir ekspertai skelbia aliarmą, kuris, regis, išeina už klasikinių geopolitinių ginčų ribų. Pasak Leonido Jelenino, Rusijos Mokslų akademijos Taikomosios matematikos instituto tyrėjo, Amerikos planai naikinti asteroidus gali panaikinti dar galiojantį susitarimą, draudžiantį dislokuoti branduolinį ginklą kosmose.

Interviu agentūrai TASS Jeleninas komentavo neseniai iškeltą tarptautinę idėją, kurioje mokslininkai, tarp jų ir NASA atstovai, diskutavo apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą asteroidui, judančiam link Mėnulio, suskaidyti. Tikslas – pakeisti trajektoriją arba sunaikinti objektą, kuris teoriškai gali smogti Mėnuliui 2032 metais.

„Stebėdamas Vakarų kolegų elgesį, susidaro įspūdis, kad bandoma palaipsniui stumti priimtinas ribas, siekiant leisti naudoti ir dislokuoti branduolinį ginklą kosmose“, – įspėja tyrėjas. – „Po Žemės apsaugos nuo asteroidų pretekstu slepiasi noras atverti duris kosmoso militarizacijai visiškai nauju lygiu.“

Ekspertas pabrėžia, kad branduolinio sprogimo kosmose pasekmės gali būti toli siekiančios ir nenuspėjamos – sprogimai vakuume vyksta kitaip nei Žemėje, o asteroido fragmentacija gali padidinti smūgio į Mėnulį ar net į Žemę riziką.

Šį susirūpinimą lydi ir tarptautinės įtampos. Rusija jau seniai oficialiai priešinasi kosmoso militarizacijai, o bandymai dislokuoti branduolinį ginklą kosmose laikomi grėsme pasaulio saugumui. Tuo pat metu Maskva atmeta kaltinimus dėl savo planų užkariauti kosmosą su ginklais, kurie dažnai kyla kalbant apie nuolatinės bazės kūrimą Mėnulyje ar Marse.

Tačiau nepriklausomų ekspertų ataskaitos ir analizės rodo, kad ginkluotės varžybos persikelia į Žemės orbitą, kur tiek Jungtinės Valstijos, tiek Rusija testuoja naujas antisatelitines technologijas, o branduolinio ginklo dislokavimas gali būti šios kovos dalimi.