„Nuo Suomijos per Baltijos šalis...“ Frontas, kurio niekas nenori paminėti

„Rytinės NATO šalys jau nebejaučia, kad jos yra rytinis aljanso flangas. Jos yra fronto valstybės“, – rašo laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“.

„Vokietija dabar mokosi naujo žodžio: flangas. Kaip frazėje NATO rytų flangas“, – pirmadienį (2025 m. rugsėjo 29 d.) rašo vokiečių laikraštis „Sueddeutsche Zeitung“.

Šį terminą – kaip paaiškina komentaro autorius Hubert Wetzel – galima suprasti kaip aljanso teritorijos rytinę sieną, „maždaug liniją, einančią nuo Suomijos per Baltijos šalis, Lenkiją ir Slovakiją iki Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos“.

„Plačiau žiūrint, prie aljanso rytinio flango galima priskirti ir Baltijos jūrą bei kaimynines Švediją ir Daniją“, – aiškina autorius.

Pasak Wetzel, šias šalis jungia ne tik tai, kad jos yra arti Rusijos ar Baltarusijos, bet ir tai, kad jos „reguliariai provokuojamos Rusijos“.

„Rytų flangas taip pat yra NATO teritorijos dalis, kur vyksta tiesioginiai aljanso karinių pajėgų kontaktai su priešo pajėgomis“, – rašo autorius.

Jis priduria, kad neseniai tokie kontaktai nebuvo ryškūs, o aljansas į įvairius incidentus dažniausiai reagavo ramiai.

„Tačiau pastarosiomis savaitėmis situacija rytiniame flange eskalavosi“, – pažymi Wetzel, primindamas pastaruosius Rusijos dronų įsiveržimus į Lenkiją ir Rusijos naikintuvų pažeistą Estijos oro erdvę.

„Pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios NATO buvo priverstas ginti savo teritoriją taip, kaip karinės terminologijos žargonu vadinama kinetine – jėga: Nyderlandų lėktuvai numušė dalį dronų“, – pažymi „Sueddeutsche Zeitung“ žurnalistas.

Blogos asociacijos

Vokiečių žurnalisto nuomone, iš to galima daryti išvadą, kad „rytų NATO flangas iš tikrųjų jau seniai nebe flangas“. Wetzel remiasi kariniais terminais: flangas – tai kariuomenės formacijos šoninis sparnas, kur – „jeigu priešas ten nevykdo vadinamųjų sparnų manevrų ir neatakuoja tų sričių – situacija ten gana rami“.

„Tuo tarpu pusė, nukreipta priešui, ypač jei ten vyrauja dinamiška situacija, vadinama frontu“, – priduria Wetzel.

„Galima suprasti, kodėl politikai ir generolai nenoriai apie NATO rytinę sieną kalba kaip apie rytų frontą. Žodis frontas siejasi su karu, krauju ir mirtimi. Žodis flangas skamba švelniau, techniškiau, atokiau“, – vertina autorius.

Jis pabrėžia: „Tačiau tikrovė yra kitokia. NATO gali turėti šiaurinį flangą, kuriame yra Didžioji Britanija ir Norvegija. Arba pietinį flangą, kuris tęsiasi nuo Turkijos iki Ispanijos. Tačiau rytų NATO šalys, susidurinčios su agresyvia Rusija, siunčiančia grasinimus ir kovinius lėktuvus, nejaučia, kad stovi kažkur šone ir ramiai. Jos suvokia save tokias, kokios jos iš tiesų yra: fronto valstybėmis“.