„Iš pelkių dingo 360 degalinių. Vyšnia ant torto – Maskvoje“

Ukrainos 429-ojo bepiločių sistemų pulko „Achilles“ vado Jurijaus Fedorenko įrašas „Facebook“.

Rusijoje įsibėgėja precedento neturinti degalų krizė. Rusai kartais šią krizę vadina „dronų krize“, nes pagrindinė jos priežastis – Ukrainos dronai. Esame įpratę prie rytinių žinių apie degančius naftos objektus. Prieš kelias dienas tai buvo Afipskio naftos perdirbimo gamykla Krasnodaro krašte; šiandien gaisras apėmė Jaroslavlio naftos perdirbimo gamyklą (penktą pagal dydį šalyje). Sistemingas gynybos pajėgų darbas spaudžia priešą į benzino krizę, iš kurios jie neranda išeities.

Pasak Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos, per pastaruosius du mėnesius degalinių pelkėse skaičius sumažėjo 360. Be to, šimtai degalinių tapo „laikinai neveikiančios“ ir laukia, kol bus atnaujintas tiekimas. Kol jos laukia, krizė plinta į vis naujus šios didžiulės šalies regionus. „Ligoninės palatos“ vidutinė temperatūra: Rusijos degalų rinkoje trūksta maždaug 20 % mėnesinio benzino suvartojimo.

Keletas žodžių apie tai, kas vyksta „vietiniuose regionuose“. Rugpjūčio pabaigoje benzino trūkumas pirmiausia buvo pastebėtas atokiuose regionuose – Tolimuosiuose Rytuose ir okupuotame Kryme. Nuo to laiko padėtis šiuose regionuose ne tik nepasikeitė, bet ir pablogėjo. „Bėdos“ išplito į kitus Rusijos regionus, taip pat Tatarstaną ir Kalmukiją. Periodiniai, bet skausmingi degalų tiekimo sutrikimai registruojami Amūro, Magadano ir Sachalino srityse, Chabarovsko krašte, Jakutijoje, Žydų autonominėje srityje ir Čiukotkoje. Vyšnia ant torto: net Maskvoje „Lukoil“ degalinės uždraudė pardavinėti benziną kanistruose.

Kai kurių Rusijos ekonomistų teigimu (ir tai retas atvejis, kai jais galima pasitikėti), 38 % pagrindinių naftos perdirbimo pajėgumų šalyje yra nenaudojami, o remontas gali užtrukti mėnesius. Tokioje situacijoje benzino kainos pelkynuose, žinoma, nuolat kyla. Didmeninės degalų kainos nuo metų pradžios išaugo daugiau nei 40 %. Visų pirma, A-92 ir A-95 benzino kaina biržoje šoktelėjo 50 %.

Naftos eksportas taip pat mažėja. JAV nacionalinio saugumo ir užsienio politikos analitikas Markas Tothas apskaičiavo, kad rugsėjo pabaigoje Rusija kasdien prarasdavo 50–65 mln. dolerių. Primename, kad pajamos iš naftos ir dujų yra pagrindinis Rusijos biudžeto šaltinis.

Ekonomika yra sudėtinga sistema, kurios elementai yra glaudžiai susiję. Vieno sektoriaus krizė gali sukelti kaskadinį efektą, ir būtent tai ir vyksta. Kylančios benzino kainos neišvengiamai didina išlaidas žemės ūkyje ir transporto sektoriuje. Paprastai tariant, maistas kažkaip turi būti transportuojamas po „didžiausią pasaulio šalį“. Ar Kremlius turi sprendimą benzino krizei?

Trumpai tariant: ne. Rusijos valdžia jau išbandė visus metodus ir naudoja juos antrą ar trečią kartą. Konkrečiai, buvo įvesti laikini benzino eksporto apribojimai: visoms įmonėms iki 2025 m. rugsėjo 30 d. Įmonėms, kurios negamina naftos produktų, o juos perparduoda ar platina, šis terminas buvo pratęstas iki 2025 m. spalio 31 d. Poveikis buvo minimalus. Siekdami paskatinti naftos perdirbimo gamyklas perdirbti daugiau naftos, regiono pareigūnai panaikino tam tikrus aplinkosaugos apribojimus – vėlgi nesėkmingai.

Paskutinė viltis: benzino importas. Eurazijos ekonominės komisijos (EEC) taryba panaikino benzino ir dyzelino importo muitus, kad Rusija galėtų pigiai pirkti degalus iš Eurazijos ekonominės sąjungos narių, kuriai, be Rusijos, priklauso Baltarusija, Kirgizija, Kazachstanas ir Armėnija.

Tačiau problema ta, kad šios šalys dažniausiai perka, o ne parduoda Rusijai rafinuotus naftos produktus. Jos tiesiog neturi reikiamų atsargų. Vienintelė išimtis – Baltarusija. Šiandien Rusija stengiasi pirkti kuo daugiau baltarusiško kuro. Tačiau rezultatas nuspėjamas: save diktatoriumi pasiskelbęs Lukašenka gali patenkinti 2 % Rusijos poreikių, o dabartinė paklausa, kaip jau minėta, yra mažiausiai 20 %.

Visas šis problemų kompleksas negali nepaveikti Rusijos karinės mašinos veikimo – ji girgžda, rūdija ir lėtėja. Tačiau pripažinkime: tai labai didelė ir labai galinga mašina. Ji nesustos per dieną ar dvi; tai net ne trumpalaikė, o vidutinės ir ilgalaikės trukmės problema. Viena iš Gynybos pajėgų užduočių – palaikyti atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas tempą, tobulinti tolimojo nuotolio ginklus ir didinti jų sėkmę.

Anksčiau ar vėliau mirties smagračiai sustos – visam laikui. Ukrainos kareiviai ir dronai kasdien artina šią akimirką. Šlovė Ukrainai!