Buvęs NATO vadovas. „Gailiuosi. NATO padarė klaidą.“ Tai apie Ukrainą

Jis mano, kad ankstesnė karinė parama galėjo užkirsti kelią šaliai prarasti dalį savo teritorijos Rusijai. Stoltenbergas pabrėžė, kad Vakarai turi būti pasirengę deryboms su Maskva tiek dėl ginklų kontrolės, tiek dėl galimo konflikto pabaigos.

Interviu „Yle“ Jensas Stoltenbergas (NATO vadovas nuo 2014 iki 2024 m.) prisipažino, kad apgailestauja dėl Aljanso drąsos stokos pradiniame Rusijos invazijos į Ukrainą etape.

„Taip, buvau nusivylęs, nes  buvau vienas iš tų, kurie tikėjo, kad galima užmegzti geresnius santykius su Rusija“, – sakė jis.

Nors Kyjivas gavo ginklų, pagrindiniai sąjungininkai nenorėjo dalytis puolamąja įranga, pavyzdžiui, tankais, lėktuvais ar tolimojo nuotolio šaudmenimis.

Stoltenbergas, dabartinis Norvegijos finansų ministras, tiesiai šviesiai pareiškė, kad toks santūrumas yra „apgailėtinas“. Jis sakė, kad jei ginklai būtų pristatyti anksčiau, Rusija dabar kontroliuotų daug mažesnę Ukrainos teritoriją.

Stoltenbergas mano, kad dialogas su Maskva neišvengiamas. Jis atkreipė dėmesį į dvi pagrindines sritis, kuriose būtinos derybos:

• Pirma, Vakarai turėtų siekti derėtis dėl naujų ginklų kontrolės sutarčių, nes ankstesni susitarimai žlugo dėl Rusijos pažeidimų.
• Antra, Ukraina turės savarankiškai sėsti derėtis dėl karo pabaigos.

Buvęs NATO generalinis sekretorius taip pat įvardijo, kokį sprendimą jis laiko idealiu.

„Geriausias sprendimas būtų, jei Ukraina išlaisvintų visas Rusijos okupuotas teritorijas. Tačiau daugelis karų baigėsi paliaubomis ir kažkokiu derybų būdu pasiektu sprendimu. O kad tai įvyktų, reikia vienaip ar kitaip kalbėtis su Rusija“, – sakė Stoltenbergas.

Stoltenbergas taip pat aptarė Ukrainos narystės NATO ir susijusių saugumo garantijų klausimą.

Buvęs NATO vadovas atskleidė, kad Ukrainos „vienpusiame kelyje“ į narystę Aljanse atsirado rimtų kliūčių, daugiausia dėl kai kurių svarbių valstybių narių skepticizmo ir priešinimosi bei Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.

„Geriausia saugumo garantija būtų visavertė narystė, bet kadangi šiuo metu tai neįmanoma, yra ir kitų variantų“, – pažymėjo Stoltenbergas. Svarbiausios iš jų – sunkioji ginkluotė, mokymai ir Ukrainos kariuomenės aprūpinimas.

Stoltenbergas neatmetė diskusijų apie „tarpinį“ variantą – tai yra, Vakarų karių siuntimą kaip saugumo garantijos dalį.

„Nors Ukraina turi visas teises to prašyti, sąjungininkų diskusijos šia tema vis dar tęsiasi ir yra svarstomos“, – pažymėjo jis.