Sukėlė audrą. „Lenkija ir Baltijos šalys pradėjo karą Ukrainoje“ (Video)

Pasak jos, šių valstybių 2021 m. blokuotas ES dialogas su Vladimiru Putinu padidino įtampą ir prisidėjo prie karo pradžios, o situaciją paveikė ir koronaviruso pandemija.

Remiantis vokiečių leidiniu „Blick“ ir interviu vengrų internetiniam leidiniui „Partizán“, Merkel mano, kad Lenkija ir Baltijos šalys blokavo jos pasiūlymą dėl naujo derybų su Rusija formato po 2015 m. Minsko susitarimų, kurie, jos manymu, užtikrino santykinę taiką Ukrainoje iki 2021 m.

Buvusi kanclerė teigė, kad 2021 m. vasarą ji bandė susitarti tiesiogiai su Putinu, nes manė, kad jis nebevertina Minsko susitarimų rimtai. Tačiau ši iniciatyva žlugo dėl Lenkijos ir Baltijos šalių blokados, kurios baiminosi pernelyg atlaidžios ES politikos Maskvos atžvilgiu.

„Kai kurie to nepalaikė, ypač Baltijos šalys, taip pat Lenkija“, – sakė Merkel.

Merkel pridūrė, kad koronaviruso pandemija taip pat pablogino politinę situaciją, nes asmeniniai Europos lyderių ir Putino susitikimai buvo riboti, o vaizdo konferencijų nepakanka kompromisams pasiekti.

Kartu ji pabrėžė, kad atsakomybė už karą tenka ir Maskvai: „Faktas yra tas, kad Putinas užpuolė Ukrainą, ir tai pakeitė mūsų situaciją Europoje ir pasaulyje.“

Buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sureagavo į Merkel pareiškimus. Jis griežtai atmetė kaltinimą, pabrėždamas, kad Lenkija nėra agresijos bendrininkė, o potencialus jos taikinys, ir perspėjo dėl bet kokių veiksmų, kurie galėtų politiškai įteisinti Putiną.

Audringa reakcija

Buvusios Vokietijos kanclerės pareiškimai interviu vengrų „Partizan“ sulaukė kritikos iš Lenkijos politikų.

„Putino režimo įkūrėja kaltina Lenkiją bendrininkavimu Rusijos puolime prieš Ukrainą. Angela Merkel niekada nebuvo sakiusi tokio neapgalvoto, kvailo ir žalingo pareiškimo. Ar Donaldas Tuskas išdrįs pasmerkti savo politinę rėmėją?“, – klausė buvęs Lenkijos krašto apsaugos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Savo ruožtu buvęs ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad „Angela Merkel savo neapgalvotu interviu įrodė, jog ji yra viena iš Vokietijos politikų, padariusių didžiausią žalą Europai per pastarąjį šimtmetį“.

„Nepritariu šiems žodžiams. Jie šiandien yra visiškai netinkami, prisideda prie Rusijos propagandos“, – „Polsat News“ sakė finansų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz.

Užsienio politikai taip pat išreiškė kritiką Merkel. Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas pareiškė, kad buvusios kanclerės pareiškimai „metė šešėlį ant visos jos, kaip Vokietijos kanclerės, kadencijos“.

Latvijos europarlamentaras Rihardas Kolsas rašė, kad kaltinti Lenkiją ir Baltijos šalis dėl karo pradžios yra „ne tik absurdiška, bet ir nepadoru“. „Šis asmuo, kuris atvirą Rusijos agresiją apdovanojo naujais naftotiekiais, dabar moko tuos, kurie atsisakė nusileisti ir susinaikinti“, – pridūrė jis.

Angelą Markel kritikavo daugelis politikų, tačiau, kaip pastebi komentatoriai, pareiškimų, kurie sukėlė tokią kontroversiją, ji niekada nepasakė.

„Kur interviu vengrų kanalui „Partizan“ Angela Merkel kaltina Lenkiją dėl karo Ukrainoje pradžios? Žodžiai, kuriuos šiandien taip gausiai cituoja žiniasklaida, sklinda ne iš jos lūpų“, – pažymėjo buvęs Lenkijos ambasadorius JAV ir Izraelyje Marekas Magierowskis.

„Buvusi kanclerė tik teigia, kad Baltijos šalys ir Lenkija nesutiko su nauju ES derybų su Rusija formatu. Nuo šio pareiškimo iki formuluotės, kad „Lenkija yra bendrai atsakinga už Putino karą“, – pridūrė jis.

„Ne, Angela Merkel „nekaltino“ Lenkijos  dėl karo Ukrainoje. Būtent Lenkijos žiniasklaida, perskaičiusi informatyvų ir aprašomąjį Merkel pareiškimą, puolė į isteriškas interpretacijas“, – sakė „Interia“ žurnalistas Ziemowitas Szczerekas.