Maras vietoj tankų. Rusija išsaugojo SSRS biologinių ginklų laboratorijas?

Tuo pačiu metu būtent Maskva iš SSRS paveldėjo pavojingą palikimą: branduolinių galvučių saugyklas, talpyklas su nuodingomis cheminėmis medžiagomis ir galiausiai „Biopreparat“ programą. Kokią biologinių ginklų programą sukūrė komunistai ir kokios ligos mėgintuvėliai pateko į Kremliaus kontrolę?

Investuodama į „Biopreparat“, SSRS tikėjosi, kad biologiniai ginklai galės suteikti asimetrinį pranašumą prieš Vakarus.

Šaltojo karo įkarštyje Sovietų Sąjunga pradėjo masinę biologinių ginklų programą, pavadintą „Biopreparat“. Slapta „Biopreparat“ programa, vykdyta pertvarkytose civilinėse įstaigose, visuomenei buvo žinoma kaip farmacijos ir biologinės gynybos konglomeratas, ir tai iš esmės buvo tiesa. Tačiau dvejopas programos pobūdis, apimantis ir puolamųjų biologinių ginklų kūrimą, buvo kruopščiai slepiamas.

Didžiausio klestėjimo metu „Biopreparat“ programa apėmė dešimtis tyrimų institutų, gamybos įrenginių ir bandymų centrų, įdarbindama tūkstančius darbuotojų visoje Sovietų Sąjungoje. Programos mastas buvo įspūdingas tiek įrenginių ir darbo jėgos, tiek biologinių ginklų tyrimų požiūriu.

„Biopreparat“ tyrimai buvo sutelkti į keletą biologinių agentų, tokių kaip juodligė, kuriuos sovietų mokslininkai manė, kad konflikto atveju būtų galima sėkmingai panaudoti kaip ginklus.

Juodligę sukelia bakterijų sporos, kurios įkvėpus sukelia sunkią sisteminę infekciją. Įkvėpus, prasideda karščiavimas, kvėpavimo nepakankamumas ir šokas; negydant, sporų įkvėpimas beveik visada baigiasi mirtimi. Odos juodligės formos yra mažiau mirtinos, tačiau jos sukelia veido subjaurojimą ir gali progresuoti iki sisteminės ligos. Juodligė buvo strategiškai vertinga dėl savo mirtingumo ir sporų gebėjimo išlikti aplinkoje.

Sovietų Sąjunga taip pat tyrinėjo raupus, kurie sukelia aukštą karščiavimą, lydimą būdingo pustulinio bėrimo. Raupai yra mirtini; nors vakcinos egzistuoja, jos paprastai nėra skiriamos, nes liga buvo išnaikinta. Tie, kurie išgyvena raupų protrūkius, dažnai lieka sunkiai randuoti ir kartais apaksta. Liga taip pat turi rimtų psichologinių pasekmių dėl niūrios epidemijų istorijos.

Taip pat buvo atlikti Yersinia pestis, geriau žinomo kaip maras, tyrimai. Ligos padariniai priklauso nuo formos. Buboninis maras sukelia limfmazgių patinimą ir sisteminę ligą. Plaučių maras pažeidžia plaučius, greitai progresuoja, yra labai mirtinas ir gali būti perduodamas tiesiogiai iš žmogaus žmogui. Protrūkiai greitai sutrikdo viešąją tvarką.

Tęsinys kitame puslapyje: