„Maskva atstatė savo armiją.“ Žinia trenkė kaip žaibas

Rusija aktyviai atkuria savo armiją ir karinį pramoninį kompleksą, mokydamasi iš karo prieš Ukrainą nesėkmių. Pasak šaltinių, kaimyninėms ir kitoms šalims kyla vis didesnis pavojus – Maskva atstatė savo armiją ir ruošiasi naujam karui.

Apie tai rašo Dara Massicot, žinoma Amerikos karo ir tarptautinės politikos ekspertė, specializuojanti Rusijos, Eurazijos ir saugumo klausimais, savo analitiniame straipsnyje, paskelbtame žurnale „Foreign Affairs“.

Ekspertė pažymi, kad Maskva kuria visą sistemą, kuri leis jai ruoštis naujiems kariniams konfliktams dar nepasibaigus dabartiniam. Nuo 2022 m. Rusija sistemingai analizuoja savo nesėkmes fronto linijose.

Iki 2023 m. pradžios Kremlius tyliai sukūrė ekosistemą, apimančią gynybos įmones, universitetus, tyrimų centrus ir karines struktūras. Ši sistema jungia technologijų startuolius su valstybės ištekliais, pritaiko gamybą ir mokymus prie realių karo sąlygų ir siekia pašalinti trūkumus, išryškėjusius mūšiuose Ukrainoje.

Viena pagrindinių krypčių – taktikos pertvarkymas ir ginklų modernizavimas. Dronai iš anksčiau buvusios silpnosios grandies tapo kertine mūšio lauko jėga; tuo pačiu Rusija kuria sudėtingesnes raketas ir tobulina šarvų sistemas.

Armijos rengimas taip pat intensyviai keičiamas: kariai ir karininkai siunčiami į frontą ne tik kovoti, bet ir mokytis, o patyrę kovotojai grįžta kaip instruktoriai į specializuotus mokymo centrus. Kai praktiniai mokymai fronte neįmanomi, palaikomas nuolatinis ryšys per uždaras vaizdo konferencijas tarp fronto, akademijų ir poligonų.

Pasikeitė ir mokymo programa – jaunesniesiems karininkams įtraukti papildomi kursai apie šaudymą, navigaciją, žvalgybą, dronų valdymą ir taktinę mediciną. Daug dėmesio skiriama gebėjimui vadovauti mažiems daliniams ir savarankiškai planuoti operacijas – požiūriui, anksčiau būdingam tik NATO kariuomenėms.

Rusijos karinis pramoninis kompleksas taip pat keičiasi. Biurokratija supaprastinta, mokslinių tyrimų ir plėtros darbai paspartinti, o gynybos gamyklos tiesiogiai bendrauja su kariais fronto linijose. Jų atstovai vyksta į okupacines teritorijas remontuoti įrangos ir analizuoti jos silpnąsias vietas.

Be to, Kremlius pradėjo įtraukti civilinius universitetus ir mokslinių tyrimų centrus į gynybos plėtrą.

Pasak D. Massicot, šiais veiksmais Rusija siekia paversti savo armiją lankstesne, geriau apmokyta ir pasirengusia ilgiems, technologiškai sudėtingiems karams. Tai negarantuoja Kremliui lemiamo pranašumo fronte, tačiau leidžia tęsti lėtą puolimą, išnaudojant Vakarų karo nuovargį.

Ekspertė pabrėžia, kad tokie pokyčiai turėtų tapti pavojaus signalu Vakarų politikams. Maskva iš esmės kloja pamatus naujai karinei kampanijai po karo su Ukraina pabaigos. Tai gali reikšti didesnę grėsmę kaimyninėms šalims ir naujus konfliktus, kuriems Rusija bus gerokai geriau pasirengusi.